Vilniaus puodžių cecho meistrė Elena Aleksejeva teigė, kad dvidešimt skirtingų dydžių ir paskirties dirbinių, kurie bus eksponuojami EKC parodoje, yra senamiesčio keramikos rekonstrukcijos, padarytos pagal Klaipėdos senamiesčio archeologinius radinius.
Keramikos raida ir pritaikomumas
„Parodos lankytojai galės pamatyti nuo taupyklės iki prašmatnių ąsočių, lėkščių, dubenėlių. Šita kolekcija Lietuvoje ypatinga dėl savo kitoniškumo.
Žinia, Klaipėdoje buvo labai didelė įtaka iš Vakarų Europos ir tikrai uostamiestis turėjo labai daug įvežtinės bei vėliau vietinių meistrų perimtos keramikos.
Apie visą tą keramikos raidą mes ir papasakosime bei leisime į užsiėmimą atėjusiems žmonėms išbandyti vietinę keramiką“, - pasakojo E. Aleksejeva.
Trikojės keptuvės specifiškumas
Meistrė sakė, kad klaipėdiečiai trikoję keptuvę gamino prieš kelerius metus, o dėl didelio susidomėjimo vykdyta edukacija dabar ji bus kartojama.
"Trikojė keptuvė yra specifinis daiktas, šiais laikais buityje nebenaudojamas. Bet archeologai labai plačiai randa paplitusias tas keptuves ne tik Klaipėdoje, bet ir visuose Lietuvos didmiesčiuose.
Tai buvo pagrindinis istorinis ir labai svarbus virtuvės indas.
Senovėje žmonės maistą gamindavo ant atviros ugnies, kabindami metalinius trikojus ir ant jų statydavo keraminius puodus. O kai likdavo daug žarijų - naudodavo trikojes keptuves", - dalinosi E. Aleksejeva.
Meistrė pasakojo, kad keptuvė daroma ne iš paprasto molio, bet jį maišant su žvirgždu.
"Edukacijos metu dalyviai patys gaminsis keptuvės lipdymo medžiagą. Žvirgždas dedamas į molį tam, kad indas būtų atsparus termošokui. Nėra nė vieno žmogaus, kuris negalėtų nusilipdyti keptuvės su mano ir meistro Dainiaus Strazdo pagalba.
Nėra nė vieno žmogaus, kuris negalėtų nusilipdyti keptuvės su mano ir meistro Dainiaus Strazdo pagalba.
Tačiau visgi nenorintys lipdytis trikojės keptuvės galės pasirinkti lėkštės dekoravimą ant jau pagamintų paruoštukų", - sakė meistrė.
E. Aleksejeva minėjo, kad šiuolaikinis žmogus gali suabejoti tokios trikojės keptuvės pritaikomumu, bet patikino, kad žmogui, turinčiam atvirą ugniakurą su žarijomis, tiek gamtoje, tiek sodyboje ji gali tikrai praversti ir šiandien.
Rašyti komentarą