I. Toliušienė pasakojo, kad tarptautinio senjorų šokių festivalis vyksta jau ne pirmus metus, bet jo pavadinimas kinta ir kiekvienais metais yra pritaikomas pagal tų metų temą.
„Tradiciškai jis vadinasi „Senjorų šokių pynė“, bet minint Baltijos kelio sukaktis jis keičiamas į „Bunda jau Baltija“.
Toks festivalio pavadinimas buvo prieš penkerius metus, kai minėjome 30 metų Baltijos kelio sukaktį. Ir dabar, kai minime trisdešimt penkerių metų sukaktį“, - sakė senjorė.
I. Toliušienė teigė, kad šių metų festivalio didžiausia vertė slypi jo dedikacijoje Baltijos keliui.
„Buvo laikas, kai pati dalyvavau Baltijos kelyje: mes važiavome ten už Pasvalio, netoli Latvijos. Ir visos dalyvavusios, kurios buvome susikibusios rankomis, pasijuokėme, kad reikėtų nuvažiuoti į Latviją.
Įvažiuojame į Latviją, o ten laužai dega, arbata vaišinasi visi. Pajutome tokį širdis šildantį bendrystės jausmą, kurį norime sukurti ir per šį festivalį“, - sakė I. Toliušienė.
Pajutome tokį širdis šildantį bendrystės jausmą, kurį norime sukurti ir per šį festivalį.
Festivalio iniciatorė pasakojo, kad festivalio metu žiūrovai išvys skirtingus europietiškus šokius: latvių, estų, ispanų ir kitų tautų.
O pats ryškiausias festivalio šokis bus kartu visų kolektyvų atliekama siuita pagal Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko melodiją „Bunda jau Baltija“.
„Siuitą pradės latviai, paskui prisijungs lietuviai ir galiausiai estai. Kiekvienas kolektyvas bus su savo valstybės vėliava.
Festivalį pradėsime Radeckio maršu, per kurį visi senjorų šokių kolektyvai išsirikiuos ir praeis.
Bus 14-os šokio kolektyvų pristatomasis paradas. Pirmoji festivalio dalis, žinoma, bus lietuviška. Po to šokių estafetę perduosime broliams latviams ir estams“, - pasakojo I. Toliušienė.
Festivalio metu intarpuose tarp šokių renginio vedėja Loreta Liutkutė dalinsis žmonių prisiminimais apie Baltijos kelią, kad žiūrovai galėtų pajausti Baltijos kelio sukakties svarbą ne tik per šokį, bet ir per žodį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą