Klaipėdos universitete, Stasio Vaitekūno auloje, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai Vasario 16-tai paminėti 2025. 02. 14 d. vykusio 23-čio kultūros renginio „Vydūno Lietuva: lūkesčiai, viltys, realybė“ foto reportažas bei pilnas video įrašas, pasisakiusiųjų fragmentai ir Kovo 11-osios Akto Signataro Rolando Paulausko ir režisieriaus Jono Vaitkaus pokalbis iškart po renginio.
Šis klausimas ir mūsų tautai yra svarbiausias.
Daug prisiėjo vargti lietuvių tautai, kol teko ta nepriklausomybė, kuria dabar ji taip džiaugiasi.
Tačiau mūsų tauta negali girtis pati sau iškovojusi laisvę.
Nuolat turėtume atminti: ne mes patys ją pasiėmėme, bet laisvė mums teko.
Iš ypatingų padėčių ir santykių pasaulyje mums radosi. Laisvė lietuvių tautai yra suteikta.
Berods, ne žmonių. Reikia tai aiškiai ir kartotinai pasakyti." – Vydūnas
XX amžiuje žmonija patyrė didžiules kančias, du pasaulinius karus.
Nemaža tų kančių dalis neišvengiamai teko ir Lietuvai.
Vydūno įsitikinimu, visos tos kančios buvo lyg ir Visatos Kūrėjo siųsta bausmė žmonijai už tai, kad ji ignoravo dvasios ugdymo priedermę, pakrypo materijos galių pusėn ir taip išklydo iš jai skirtos dvasinės evoliucijos kelio bei prisišaukė griaunančiųjų karo galių protrūkį.
„Yra dar pagaliau labai pastebėtina nuomonė apie karų sukilimą.
Sakoma, Visagalis norįs bausti nusidėjusius žmones. Kuo didesnės jų nuodėmės, tuo baisesni karai.
Dievas norįs geresnės, tauresnės žmonijos. O kad paskutiniai du karai tiek kančių visai žmonijai sukėlė, kaip dar niekuomet nėra buvę visais amžiais, iš to spręstina, kad žmonija dar niekados nebuvo taip toli nuklydusi nuo žmoniškėjimo tako, kaip paskutiniais laikais.
Taip mąsto žmonės, kurie vadinami tikinčiais ir dabarty dažnai įtariami, esą jie gyvenimo vyksmams neturi reikiamo supratimo.
Vis dėlto, jie mato, kad žmonija randasi Kūrybos vyksmuose ir pati visa ką įneša į juos savo elgesiu.
Tik reikėtų išmanyti, kad Dievas nieko nebaudžia, bet auklėja.
Šventa Jo Valia veikia visame, kas pasaulyje ir Visatoje darosi.“ - Vydūnas.
Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas (kada karų nebebus)
Gerai žinoma, jog baigiantis pirmajam pasauliniam karui, prieš 107 metus, Lietuvos Taryba, pirmininkaujant dr. Jonui Basanavičiui, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas skelbia, jog atkuriama Lietuvos Valstybė atsižada nuo visų valstybinių ryšių, buvusių su kitomis tautomis.
Šiuo pareiškimu Lietuvos Tarybos nariai-Signatarai vieningai kreipėsi į Rusijos, Vokietijos bei kitų pasaulio valstybių vyriausybes.
Tolimesnį Lietuvos valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Lietuvos Steigiamajam Seimui.
Į šį istorinės reikšmės įvykį nedelsiant sureagavo Tilžėje gyvenantis Mažosios Lietuvos šviesuolis Vilhelmas Storosta Vydūnas,1918 m. balandžio10 dieną išsiuntęs sveikinimo laišką Lietuvos Tarybai:
„Aukštoje garbėje laikytinas Lietuvos Tarybos Pirmininke! Negaliu dar visai atjausti, kiek tai reiškia, kad Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė Vokietijos yra pripažinta.
Per labai tebeniaukia karas visą tolimesnį regėjimą. Vienok, yra man gyvos giedros vilties dėl Lietuvos ateities.
Ir visai tvirtai tikiu, jog Lietuva išeis iš šių metų, nors labai nuskurdusi, vis dėlto pajaunėjusi, su pasitikėjimu bei jaunatvės galiomis.
Manau, Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausių žmoniškumo reiškėjų.
Sakoma, Lietuva statoma ant demokratybės pamato. Rodos, reikėtų tai taip suprasti, kad kilniausios visų Lietuvos gyventojų žmoniškumo pajėgos turės būti Lietuvos valstybės pagrindas, jos esmė ir stiprumas.
Visi kone be skaičiaus valstybės gyvenimo reikalai, kaip svarbūs jie ir būtų, teturi antros eilės svarbumo šalia teisybės, teisingumo, tvirtybės, plačios ir aukštos nuožvalgos, sąžiningumo bei patvaros.
Kur toms žmoniškumo išraiškoms pirmoji vieta skiriama, ten nereikia didžių politikos gudrybių valstybei klestėti.
Gyvybė tik jomis teminta.
...O kaip man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato.
Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti.
Amžinoji Apvaizda yra parinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui.
Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi.
Mūsų viltis tad kas dieną vis daugiau įvyks. Ir kas dieną galėsime žvelgti į ateitį su didesniu pasitikėjimu, dėkingi, kad mus likimas parinko gyventi Lietuvai.
Su tikra pagarba sveikina širdingai – Vydūnas“.
Lygiai po metų, 1919 m. balandžio 19 dieną Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai adresuotame laiške Vydūnas rašo: „Lietuva dabar šaukte šaukia kiekvieno tėvynės vaiko pilno pasišventimo jos labui ir kad kiekvienas mestų visus siaurus asmeniškus pageidavimus.
Sveiko išrinkimas prezidentu žymiai tvirtina Lietuvos gyvatą.
Lai nemėgintų nei vienas lietuvis tokios griauti, manydamas geriau vesti Lietuvos reikalus.
Pastovumas dabar gyvatos valdymui tikrai reikalingesnis negu kai kurie to valdymo pataisymai.
Šiuo laiku, pirm viso, yra būtina visiems pilnoj vienybėj žengti prie vieno tikslo: prie Lietuvos išvadavimo, prie žmoniško mūsų tautos gyvenimo.
Eisime visi tais takais, kuriuos Likimas Lietuvių tautai yra nutiesęs.
Jie veda regimai aukštyn, žmonijos švieson. Su širdingiausia pagarba – Vydūnas“.
Štai tokius lūkesius bei viltis daugiau nei prieš šimtą metų atkurtai Lietuvos valstybei puoselėjo du pasaulinius karus išgyvenęs Vilhelmas Storosta Vydūnas.
Iškilaus humanisto Vydūno kūrybinis palikimas, jo įžvalgos bei sąmoningumas, tepadeda mums atsakyti į klausimą: kokioje Lietuvoje gyvename šiandien, kai visoje Europoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie būtinybę ruoštis neišvengiamam karui su Rusija?..
Šis klausimas įtaigia menine forma nuskamba ir reginių sceninėje misterijoje pagal Vydūno kūrybą „NE SAU ŽMONĖS“, sakyčiau, genialiame Maestro Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje, kurį tikrai verta pamatyti kiekvienam savo Tėvynę mylintiems tautiečiui.
Norint geriau susivokti, kokia Lietuva yra šiandien, patirianti rimtus XXI amžiaus geopolitinius iššūkius, manau, tikrai verta įsiklausyti į Kovo 11-osios Akto Signataro Rolando Paulausko Klaipėdos universiteto bei Vydūno draugijos šventiniame Vasario 16-tosios renginyje išsakytas mintis „Pramanų vandenyne tikrovės salelės kur-ne-kur“.
Foto reportažą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas -Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas IVANAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą