Vydūno misija - išlikti doru, sąmoningu, šviesos žmogumi globalių konfliktų-karų akivaizdoje
Kas yra badas ir šaltis, vargas ir skauda, baimė ir mirtis prieš tai, jei gyvenimo tikslas nėra pasiekiamas?..
Gyvenimas valdomas išmintingiau, negu žmogus žino.
Tikyboj svarbus vien galutinis gyvenimo klausimas. Kūno mirtis bei kūno gyvybė nesveria daug tam, kuris stengiasi sielos gyvybei sąmoningu būti. Kai žmogui išties rūpi gyvenimo uždavinys, tada visas jo gyvenimas yra lyg nuolatinė malda.
Tai reiškia, žmogus nuolat stengiasi išeiti iš tamsybės, žemumo, iš nedoros ir blogumo, ir eiti į šviesą, išmintį, dorą, grožybę, prakilnybę ir pan.
Toks žmogus vadinamas apšviestu, doru, prakilniu žmogumi. Jis pats, kaip ir visas jo pasaulis, yra persunktas aukštesnių galių, kurios jam tiesiog ir nuolat iš Dievo pareina.
Ir net jei užninka karas, jo malda tėra prisiminimas visų tų galių, kurios jame, jo pasaulyje gyvena.
Toks žmogus, tokių žmonių tauta laimi kare. Jų malda yra Dievo išklausyta iš anksto.“
Karo maldos. VYDŪNAS. Raštai III, psl. 178-181.
KARAS ir RELIGIJA
„Didysis karas sukrėtė viso pasaulio žmonių jausmus, protus ir sielas. Į karo veikimo sritį pateko dalyvavusių ir nedalyvavusių jame žmonių gyvenimai.
Visa šiuolaikinės žmonijos būtis pažymėta karo ženklu. Tik religija gali prilygti karui savo reikšmingumu. Tiesa, religija labiau susijusi su kita būtimi.
Karas ir religija tampa dviem gyvenimą valdančiomis jėgomis-gyvenimo genijais. Todėl svarbu suvokti jų esmę, tarpusavio santykius, reiškimąsi gyvenime ir kiekvieno žmogaus santykį su jais.
Gyventi - kasdieniška ir įprasta.
Tik ypatingomis gyvenimo valandomis kyla mintis: „Tai kam gi aš gyvenu?“, bet dažnai ji tuoj išblėsta. Dažniausiai žmonės rūpinasi vienas kitu: kaip pratęsti gyvenimą.
Pasaulinio karo metais tai tapo pagrindiniu jų rūpesčiu. Karo įvykiai kreipia mintis ir kita linkme. Dėmesį kausto žiaurios kautynės.
Pralaimėjimai baugina, pergalės teikia vilties. Skausmas ir mirtis grasina daugeliui. Visoje Europoje beveik nebeliko namų, kurių nebūtų apgobus skausmo ir mirties tamsa.
Karas pasiglemžė daug žydinčių gyvybių. Tokios netekties žmonija dar nebuvo patyrusi. Sukrėsti kančių ir mirties, žmonės ėmė ieškoti prieglobsčio religijoje. Jie susimąstė: kas yra gyvenimas ir kas yra religija?.. Bet dažniausiai būna taip, kad tie, kurie daugiausiai apie tai šneka, yra nevertieji.
Gyvenimas turi prasmę, kai žmogus gali patirti ką nors nauja, kai jis ko nors laukia, viliasi, gali kurti. Jei gyvenimas žada jausmo pilnatvę, lūkesčių išsipildymą, aistrų ir pomėgių patenkinimą, jis atrodo prasmingas, vertas gyventi.
O jei viso to nėra, gyvenimas tampa beprasmis. Žmogus suabejoja, ar verta toliau vargti. Aplink pasidaro tuščia ir nyku...
Bet jei toks žmogus pasodintų nors vieną mažą gėlelę, o geriau-visą sodą!.. Tada jis pajustų, kaip įdomu gyventi, kai stebi ir ugdai augimą.
Gyvenimas vėl tampa mielas vien dėl greit vystančios gėlės. Kai kas pasakys, kad tai saviapgaulė.
Žmogus tik laikinai pamiršta gyvenimo beprasmybę. Tai tiesa. Bet juk negalima paneigti, kad iš tiesų labai įdomu stebėti, kaip kyla ir tarpsta gyvybė. Stabtelkime prie šios minties ir mums atsivers visiškai neįtikėtini dalykai. Visa, kas sustiprina gyvenimo pilnatvės pojūtį, padeda įsisąmoninti, kad gyveni.“
Berlynas, 1917 m. gegužė. VYDŪNAS, Raštai IV, psl. 7-9.
„Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu"-2026
Gerb. kolegos, KU studentai, KU „Žemynos" gimnazijos moksleiviai, Vydūno draugijos nariai, KU kultūros renginio „Vydūnas-Tautai ir valstybei"-28 dalyviai!
Jūsų dėmesiui 2026 m. kovo mėn. 20 d. 16 val. KU Stasio Vaitekūno auloje (Herkaus Manto g. 84) vyksiančio tradicinio kultūros renginio
„Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu"-2026
APIE TAI KAS SVARBIAUSIA
Skiriama Vilhelmo Storosto Vydūno 158-osioms gimimo metinėms.
PROGRAMA ir PLAKATAS
Anonsą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas Ivanauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą