Ar ūkininkai taps agroverslininkais
Vis atkakliau žemdirbystę bandoma pervadinti „agroverslu“ ir pastatyti į vieną gretą su kitomis verslo rūšimis.
Net jei ir pavyks, jei ateityje niekas nebesakys „ūkininkas, žemdirbys“, o tik „agroverslininkas“, net ir tokiu atveju vargu ar rasis bent viena verslo rūšis, kurios veikla būtų taip reguliuojama, kontroliuojama ir stebima net iš kosmoso.
Mūsų ūkelio, kaip ir ne vieno mano gimtame sename kaime gyvavimas, – labiau gyvenimo būdas nei koks verslas. Tačiau mažas ar didesnis – išlygų nėra, plaukiame kartu su stambiais ir vidutiniais ūkiais tuo pačiu irklavimo ritmu.
Pavasarį gąsdino šalnos bei Žemės ūkio ministerija 2023–2027 metams pristatydama naujus „Geros agrarinės ir aplinkos apsaugos būklės“, arba sutrumpintai GAAB standartus.
Vasarą žemdirbius išbandė sausra, rudenį – liūtys ir valdžia, padidindama žemės mokestį, nes nuo pernai sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioję nauji žemės verčių žemėlapiai.
Ypač „smagu“ visus mokesčius sumokėti šiemet pasižiūrėjus į sąskaitą ir pamačius, kiek Nacionalinė mokėjimo agentūra šį rudenį suskaičiavo avansinių išmokų už deklaruotus plotus.
Ne vienas jau buvo sakęs, kad pinigų gavo bent trečdaliu mažiau. Jiems dar pasisekė, nes mūsų mažasis ūkelis iš viso tegavo tik trečdalį ankstesniais metais mokėtų avansinių išmokų.
Tačiau mokestis už žemę išaugo vos ne dvigubai. Kiek beturėtum naivios vilties ir tikėjimo, kad kitais metais bus geriau, nori nenori imi galvoti, ar tik neverta numoti į viską ranka, baigti visus žemės darbus, o sklypą išnuomoti.
Tą mintį dar sustiprina ir nuolatiniai priekaištai apie neva ūkininkavimo keliamą didžiulę taršą, lyg duonos augintojai būtų patys didžiausi planetos sveikatos priešai, o karvės terštų labiau nei tankai ar gamyklos.
Įpareigojimų pakinktai
Nuotaikai pataisyti neseniai nudžiugino dar vienas laiškas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, išsiųstas daugybei žemės savininkų ir valdytojų.
Raštas vadinosi „Informavimas dėl sklype nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“, kuriuo tarnyba pranešė apie pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų parengtus žemėlapius.
Svarbiausias, net pabrauktas reikalavimas – susipažinti su nuostatomis ir jų laikytis. Paprastai kalbant, tos nuostatos tokios, kad žemėlapiuose pažymėtose sklypo vietose nebegali daryti nieko kito, tik ganyti gyvulius arba šienauti.
Kitame išaiškinime pabrėžiama, kad taikomasi į mažuosius ūkininkus, girdi, juos paskatins ir parems labiau saugoti tokias vietas. Bet mažųjų sparčiai mažėja, o didelių ūkininkų laukuose šaltinių ir durpynų nėra?
Pavasarį klausydamiesi nuotolinio Žemės ūkio ministerijos surengto seminaro apie naujus GAAB standartus ir reikalavimus, tokio dalyko lyg ir nebuvome girdėję.
Naujas, vadinamas antrasis GAAB reikalavimas apėmė durpynų ir šlapynių apsaugos schemą, tačiau neminėjo šaltinių ar šaltinynų ar jų žemėlapių ir papildomų ribojimų.
Tiesa, vienas raudonai pribraukytas šalies žemėlapis su reikalavimu pusėje suarto sklypo sodinti ne bulves, bet dobilus pernai jau gąsdino visus žemdirbius, kol galų gale neatlikęs jokios kitokios, tik nerimą sukėlusios misijos iš informacinių portalų dingo.
Detaliau sužinoti ir išsiaiškinti, kur tie šaltinėliai, Tarnyba nurodė naršykles, Seimo priimtus įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nutarimus.
Gaila, laiške nepridėjo jokio žemėlapio ar detalesnio paaiškinimo, kokią sklypo dalį dabar turėsime saugoti labiau už akį, tad tikslesnės informacijos ėmėme ieškoti nurodytose internetinėse svetainėse.
Rasti radome, bet išstudijuoti tuos žemėlapius ne tokia jau ir paprasta misija. Neįgudusiam ar vidutiniškai įgudusiam kompiuteryje naršyti vartotojui reikia suvartoti nemažai savo nervų, kol galų gale atrandi tą pažymėtą šaltinėlį ar pelkę.
Ir ko jie ten, sostinėje, nepasisamdo normalių programuotojų, kurie sukurtų ne dirbtiniam intelektui, o tikram žmogui paprastas ir lengvai valdomas informacines svetaines.
Užuot citavę sudėtingų įstatymų, nutarimų ir sprendimų formulėmis suveltus paaiškinimus apie galimas kompensacijas, tiesiog paaiškintų, kokios tos kompensacijos yra, kur ir kaip jų kreiptis.
Galų gale jeigu jau mano asmeninės nuosavybės, kuri tarsi ir ginama pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – reikia „viešajam interesui užtikrinti“, kaip rašoma tame laiške, tai kompensacinis mechanizmas tarsi turėtų įsijungti automatiškai, o ne lyg tarp kita ko paliekama sklypo savininkui ieškoti, kaip čia ir kur iškasus vienkartinę arba per trejus metus mokamą kompensaciją, kurios nei dydžio, nei apskaičiavimo metodikos taip pat niekas nepaaiškino.
Tokie neapgalvoti valdžios veiksmai tik didina įtampą, kelia nerimą ir atima laiką, ieškant būtinų atsakymų.
„Ar aš savo žemėje nebegaliu ir piršto pajudinti“
Kol svarstėme, kas čia bus ir kaip bus, kaimynai pradėjo guostis iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos gavę tokių pat laiškų ir nežinantys, ką daryti. Nežinančių, ką daryti ir kaip elgtis, ne vienas, nes ypač vyresnio amžiaus žemės valdytojų, kokių kaime didesnė dalis, nesinaudoja kompiuteriu ir internetu.
Kaimo bitininkas šlapiausioje sklypo vietoje išsikasė nedidelę kūdrą, kuri, pasirodo, dabar pažymėta šaltinynų žemėlapyje ir žmogus baiminasi, kas dabar bus. Kitas stebėjosi, iš kur tie durpynai su šaltiniais jo žemėje, jei ten vien tik molynai ir kokie ribojimai, negi jis savo žemėje nebegali piršto pajudinti.
Paveldėtą tėvų žemę prieš keletą metų pardavęs žmogus traukė pečiais taip pat gavęs tokį laišką. „Negi Registrų centre nemato, kad aš tos žemės nebeturiu“, – stebėjosi jis.
Kilusiam nerimui, neaiškumams išsklaidyti, kreipiausi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad paaiškintų savo painių raštų esmę.
Atsakymas
Ką į mano pastabas atsakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Raimondas Čiuplys, pridedu pažodžiui, gal ieškantiems atsakymo pravers.
„Jūsų pastabos, be abejo, pagrįstos ir logiškos. Būtų idealu, kad siunčiami pranešimai būtų papildomi nustatomų teritorijų išsidėstymo schemomis, bet, deja, toks sprendinys yra sunkiai techniškai įgyvendinamas, brangus ir viršija įstatymo nustatytus reikalavimus informavimui.
Dabartinis informacinių pranešimų šablonas buvo pasirinktas kaip optimalus sprendinys, išpildantis minimalius Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus ir taupantis mokesčių mokėtojų lėšas.
Kita vertus, šiuo metu, kai informavimo procesas jau įpusėjo, keisti informavimo pranešimų formos nebegalime, net jeigu matome, kad kai ką vertėtų tobulinti.
Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika taip pat yra gana paini ir sunkiai sutraukiama į kelis sakinius, todėl manome, kad geriau yra pateikti nuorodą į pačią metodiką.
Be to, stengiamės informuoti apie natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tvirtinimo procesą mūsų tarnybos tinklalapyje ir pranešimuose spaudai.
Daugiau galite sužinoti šiame pranešime https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/informacija-apie-naturaliu-pievu-ir-gan…
pageidaujate papildomos informacijos apie Jums priklausančiame žemės sklype nustatytas pievų ar pelkių teritorijas, galite užduoti rūpimus klausimus el. paštu [email protected] arba telefonu +370 620 87952.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą