10 brangiausių šunų veislių

Kas lemia šuns kainą?

Grynaveislio šuns kainai įtakos turi keli veiksniai: kilmė, veislės standartų laikymasis, lytis, spalva, veislyno reputacija. Be to, veisimo sudėtingumas ir didelė paklausa gali turėti įtakos kainai.

Šiandien didžiausios grynaveislių šunų kainos siekia 5 tūkstančius dolerių (4407,62 eurų).

Tibeto mastifų veislės šuo vardu Hong Dong buvo parduotas Kinijos magnatui už rekordinę 1,5 mln. dolerių sumą.

Aliaskos Klėkajus – tai miniatiūrinis haskis. Tačiau šių mažų šunų kaina yra didesnė negu didelių veislių. Taip nutiko, nes veisėjams prireikė 30 metų, kad išvestų proporcingą ir lengvesnio charakterio šunį.

Klėkajai yra atsargesni nepažįstamų žmonių atžvilgiu, tačiau mažiau loja ir reikalauja mažiau fizinio krūvio. Todėl juos galima laikyti net miesto bute.

Pomeranijos špicas. Šie gražuoliai labai kompaktiški, todėl juos su savimi galima pasiimti beveik visur: ir į kavinę, ir į lėktuvą.

Renkantis augintinį svarbu atkreipti į gyvūnėlio psichiką, nes daugelis šios veislės atstovų linkę į nervingumą ir net agresiją. Todėl ekspertai nerekomenduoja pirkti šio šuniuko be dokumentų ir už gerokai mažesnę kainą.

Akita Inu yra viena iš šešių šunų veislių, kurios laikomos Japonijos nuosavybe. Šie šunys yra žinomi kaip užsispyrę, sunkiai priimantys komandas ir gali būti agresyvūs su nepažįstamais žmonėmis.

Ekspertai nerekomenduoja žmonės, kurie niekada neturėjo šuns, kaip pirmą augintinį įsigyti šios veislės gyvūną.

Šunį teks ilgai dresuoti su kinologu, kol jis pripažins žmogų kaip savo šeimininką.

Faraonų šuo. Šios veislės atstovų profilis primena piešinius ant Egipto faraonų kapų sienų, tačiau, pasak mokslininkų, šios veislės šunys neturi afrikietiškų šaknų. Šunys buvo veisiami Maltoje laukiniams triušiams medžioti.

Šios veislės atstovai mėgsta bendravimą ir žaidimus lauke, tačiau yra labai savarankiški ir lengvai ištveria vienatvę (rytą išeidami į darbą galima drąsiai palikti augintinį namuose).

Šuo liūtukas. Iš tiesų šie šunys atrodo kaip liūtų jaunikliai: dažnai savininkai net nusprendžia nuskusti užpakalinę kūno dalį, palikdami tik kutą ant uodegos. Šuns priekis išlieka purus ir primena liūto karčius.

Tibeto mastifas – populiariausia šunų veislė Kinijoje ir tai nenuostabu, nes Tibeto mastifai yra aukščiausios klasės gynėjai ir tikri draugai. Pirmasis šios veislės šunų paminėjimas datuojamas 1100 m. pr. Kr. Tibeto mastifas yra ramaus charakterio, nemėgsta dažnų svečių ir triukšmingų vakarėlių.

Be to, mastifai nėra entuziastingi energingiems pasivaikščiojimams, mieliau stebi jiems patikėtą teritoriją. Dėl didelio dydžio tokio šuns negalima laikyti bute, jam reikia erdvaus voljero.

Azavakas arba Afrikos kurtas yra gana reta veislė, todėl šunų kaina gana didelė. Šios veislės atstovai turi liekną kūną, grakštų snukį ir gražias migdolų formos akis. Jie gali atlaikyti aukštą temperatūrą, nes yra kilę iš tropikų.

Prancūzų buldogas. Linksmas, žaismingas šuo, švelnus su savo artimaisiais. Buldogai išsiskiria ir drąsa – šios veislės šunys tikriausiai mano, kad yra daug kartų didesni nei yra iš tikrųjų, todėl niekada nepraleidžia progos konfliktuoti su kitais.

Čiau-čiau. Tai viena seniausių Kinijos veislių, kurią išvedė budistų vienuoliai. Jau senovėje stengtasi išsaugoti jų kilmę ir sukryžminti ne artimiausios giminystės ryšiais susijusius atstovus. Pirmieji čiau-čiau padėjo piemenims, o dabar šie šunys yra kompanionai, kuriuos sunku dresuoti.

Samojedų šuo. Samojedai kilę iš Sibiro, kur ilgą laiką šios veislės šunys buvo naudojami medžioklei, sargybai ir ganymui.

Tačiau šiandien samojedai yra mylimi šeimų su mažais vaikais nariai. Juk tokie rimti įgūdžiai kaip medžioklė ir sargyba jų nepadarė niūriais ir nedraugiškais, jiems malonu žaisti ir bendrauti su visais „gaujos” nariais.