Ilgainiui tai virto patikrintomis gyvenimo taisyklėmis, kurios tapo stabiliu jo sėkmės pamatu šiais, vis labiau nestabiliais laikais.
Pirmadieniai, rašo Petteris, atspindi tikrąjį gyvenimą, o penktadieniai – priešingai, simbolizuoja pertraukas ir poilsį. Mylėti penktadienius, vadinasi, mylėti išimtis, o tai neišvengiamai sukels mums liūdesį, nes prisirišime prie to, ko nėra arba kas pasitaiko retai.
Kita vertus, tame, kas mums liūdina, visada slypi galimybės, juk bet koks pirmadienio pagerinimas automatiškai pagerins mūsų visos likusios savaitės kokybę.
Taigi, laikykimės 10 pagrindinių gyvenimo taisyklių, kurios gali, anot sėkmingo norvego, mums visiems padėti tapti šiek tiek tvirtesniems priimant iššūkius ir pradėti labiau mėgautis šiuo gyvenimu.
1. Veikite apgalvotai, tik atslūgus pirmam impulsui.
Pagal sporto statistiką, futbolo vartininkai, stovintys per vidurį vartų, sugauna 33 proc. baudų, o tie, kurie bando nuspėti kamuolio kryptį ir šoka spyrio metu į kairį ar dešinė šoną – tik 13 proc.
Mat vartininkai, kurie metasi į šoną, apsaugo tik 1/9 vartų, o tie, kas lieka stovėti net 1/3. Apie tai žino visi profesionalūs vartininkai ir vis tiek 94 kartus iš šimto jie metasi į šalį.
Juos paveikia emocijos, tai, kad publikai jie gali pasirodyti neveiklūs ir nepakankamai kovojantys.
Taigi, labai svarbu mokytis ir vis dažniau išdrįsti tapti savo gyvenimo dirigentu, daryti tai kas būtina, o ne kas yra gražu, patrauklu ar kitiems priimtina.
2. „Ne!“ perfekcionizmui. Perfekcionizmas yra didžiausia produktyvumo kliūtis. Paprasčiausias kelias į produktyvumą – pasakyti sau, kad mums užtenka ir 80 proc. ar net mažesnio rezultato.
Pablas Pikasas per savo gyvenimą sukūrė apie 50 000 meno darbų.
Maždaug po 2 kūrinius per dieną. Jis nevargo prie kiekvienos smulkmenos, kelias į sėkmę ėjo per apimtį.
Panašiai galime pasakyti apie Edvardą Munką, Vincentą van Gogą, Johaną Sebastianą Bachą (jo kūrinių perrašymui ranka užtruktume 20 metų) ar Tomą Edisoną.
Dauguma dabar mums žinomų garsių menininkų, išradėjų ir sėkmės lydymų žmonių tiesiog kūrė labai daug.
Jiems pasitaikė kelios tikrai geros idėjos, dėl kurių dabar juos ir žino visas pasaulis. Kelias į kokybę eina per kiekybę.
3. Pasitikėkite kitais. Dažnai žmonės mano, kad gyvenimas ar verslas – tai karas, kur laimi stipriausi, todėl reikia būti griežtiems, tvirtiems, niekuo nepasitikėti. Esmė čia gana paprasta.
Gyvenimas nuolatinėje kovoje atima labai daug jėgų, brangiai kainuoja, o rezultatai, iškovotos pergalės, nėra patvarūs, nuolat reikalauja papildomų jėgų išlaikyti pasiektoms pozicijoms.
Ekonomistai paskaičiavo, kad pajamos vienam gyventojui gerokai padidėtų daugelyje šalių, jei jų ekonomika būtų paremta tokiu pačiu pasitikėjimu kaip Švedijoje.
Atsakymas į klausimą, kaip sukurti pasitikėjimą ir iš konkuravimo pereiti į bendradarbiavimo režimą, kai abi pusės laimi, yra paprastas: pradėkime pasitikėti kitais. Išdrįskite paleisti savo baimes.
Dauguma žmonių išties norėtų būti geresni. Parodykime jiems, kad jais tikime. Mūsų pasitikėjimais jais, sustiprina jų pačių tikėjimą savimi, savo geresne versija. Geriausius sandorius sudaro ne egoistai, o tie, kas bendradarbiauja.
Tam reikia mažiau sąnaudų, yra didesnė grąža bei stabilumas, ypač sunkumų akivaizdoje.
Kai asmuo parodo pasitikėjimą tavimi, pasijunti atsakingas, o tas jausmas yra pati geriausia garantija, optimaliausiam rezultatui pasiekti.
Suteikite žmonėms šansą, investuokite protingą dozę pasitikėjimo, ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka.
4. Lankstūs tikslai. Žmonės turi keistą gebėjimą ignoruoti naujas galimybes, net tada, kai jos yra visai prieš jų akis. Ir taip dažnai nutinka dėl to, jog savo protu nustatome rėmus, kaip viskas turi būti.
Tie, kas pataria sekti paskui savo svajonę, dažnai būna žmonės, kurie tą svajonę jau įgyvendino, ir todėl gali atrodyti, kad tai patikimas kelias.
Deja, bet tokių sėkmės istorijų derėtų klausytis atsargiai.
Dažniausiai tokiuose pasakojimuose viskas klostosi gerai, mat nesėkmės ir tam pasitarnavusios aplinkybės nutylimos, apsiribojama tik supaprastintu receptu, kurio išties niekas negali pakartoti dėl pasikeitusių sąlygų, dėl daugybės visokių mums nežinomų veiksnių.
Problema atsiranda tada, kai pro mūsų radarą praslysta svarbi informacija, mat esame nuo jos atsiriboję savo įsikaltos sėkmės idėjos akidangčiais. Nustoję aklai sekti paskui svajonę atveriame duris tam, apie ką nė nesvajojome.
Pažvelkite kur visi eina? Gal atsirastų naujų galimybių, jei pasuktumėt priešinga kryptimi?
Arba kažkiek pasuktumėte į šalį? Nusistatykite tikslus, tačiau būkite lankstūs ir, sužinoję naujus faktus, drįskite juos koreguoti .
5. Pažinkite save: atskirkite džiaugsmą nuo prasmės. Dažnai mes painiojame savo vidinius poreikius su išoriniais tikslais: pinigais, statusu, karjera ir t. t.
Galvojame, kad kai tik išsipildys šie tikslai, kai mane paaukštins, kai užsidirbsiu pirmą milijoną – mane aplankys laimė. Ir tai padaro mus laimingus trumpą akimirką, o tada grįžtame vėl kur buvome. Kai tik turėsiu savo vasarnamį – būsiu laimingas…
Tai lyg vaivorykštės medžioklė, kaskart, kai manome, kad pasiekėme tikslą, laimės paukštė išsprūsta iš rankų. Iš tikrųjų reikia skirti džiaugsmą, trumpalaikę laimės akimirką ir prasmę, kas yra ilgalaikis laimės pojūtis.
Jausmas, kad tai, ką darai yra svarbu ir reikalinga. Abi šios sudedamosios dalys yra reikalingos.
Pinigai gali padaryti žmogų laimingą, bet jie nebūtinai padarys gyvenimą prasmingą, todėl yra daug nelaimingų milijardierių.
6. Informacinė dieta. Žmogui būdingas gebėjimas patirti stresą ir sielvartą ne tik dėl realių įvykių, bet ir dėl minčių apie galimus pavojus.
Žinoma, ši vaizduotės geba padėjo mūsų rūšiai apsisaugoti nuo daugybės pavojų, tai savotiškas krizių direktorius, priverčiantis mus atkreipti dėmesį į galimas problemas.
Vienok, gebėjimas pajausti emocinę įtampą vien nuo minčių reiškia, kad dauguma mūsų gyvenime patiriamų jausmų yra rezultatas to, kas niekada neįvyko. Išties, pažvelgus plačiau, gyvenimas gerėja.
Prieš 30 metų pasaulyje vyko 30 karų, šiuo metu jų 11.
Prieš 30 metų buvo 85 diktatūros, dabar jų 60. kiekvieną dieną, per pastaruosius 25 metus 137 000 žmonių ištraukiami iš skurdo.
Problema ta, kad geros žinios ne taip gali sudominti, kaip galimi pavojai. Tyrimai rodo, kad perdėtas neigiamų naujienų srautas virsta tam tikra išmokto pesimizmo forma. Susidaro įspūdis, kad viskas juda neigiama linkme, nebeįmanoma nieko pasiekti.
Pesimizmas stabdo pažangą. Ne viskas pasaulyje pozityvu, bet reikia ir optimizmo.
Galimybės bus kur kasi didesnės, jei būsime linkę tikėti sėkme. Pažanga sunkiai įmanoma be tikėjimo ja. Mažiau neigiamų naujienų būtų gera pradžia.
7. Atsirinkite draugus. Mokslininkai pastebėjo, kad genų poveikis yra gerokai didesnis nei auklėjimo.. Judith Rich Harris iškėlė teoriją, jog vaikus stipriausiai formuoja draugai.
Norėdami išpopuliarėti ir susirasti draugų, vaikai turi išmokti prisitaikyti prie aplinkinių ir to jie išmoksta iš kitų.
Vilki tam tikrus drabužius, domisi muzika, perima žargoną, įpročius bei kitaip imituoja ir lygiuojasi į bendraamžius.
Apibendrinant, stipriausią įtaką turi genai ir draugai.
Draugystė neturėtų būti grindžiama ištikimybe, kai bendraujame ir toliau su žmonėmis, net jei jie mus išnaudoja, nenori, kad mums sektųsi, ar daro mums neigiamą poveikį. Draugystę taip pat reikia nusipelnyti. Neprivalome likti negatyvioje draugystėje.
Neverta tikėti sėkmės lydimais verslininkais, kurie sako, kad jie sukūrė patys save. Jie yra savo aplinkos rezultatas.
Gera žinia, kad visada galime rinktis žmones, į kuriuos norisi lygiuotis, kurie mus įkvepia augti, vietoj tų, kurie tempia mus žemyn. Verta rinktis protingesnius už save draugus, kurie mąsto kitaip nei mes.
Dažnai esame linkę laikyti save protingesniais už kitus ir taip apribojame savo plėtrą, nes juk „jau viską žinome“. Rinkimės aplinką, kuri meta mums iššūki, verčia abejoti, mokytis naujų dalykų.
8. Įvairovė. Daugelis mano, jog Čarlzas Darvinas teigė, kad išgyvena stipriausieji.
Tačiau yra kitaip. Jis teigė, kad išgyvena geriausiai prisitaikantys.
Tai yra, tie. Kurie geriausiai sprendžia šiandienos problemas.
O problemas sprendžiame tuo efektyviau, kuo turime platesnį įrankių arsenalą.
Konservatyvių pažiūrų įmonės užleido savo pozicijas tokioms bendrovėms kaip „Amazon“, „Netflix“, „Google“ ar „Facebook“ nes skeptiškai vertino įvairovę. Pasaulis nuolat keičiasi, atsiranda nauji dalykai, ir kažkas spėjo laiku tuo pasinaudoti.
Priešinimasis pokyčiams, dažniausiai, tik be reikalo apsunkina gyvenimą.
Turbūt bene geriausias būdas ieškoti naujų sprendimų problemoms, nes seni nebetinka, yra apsupti save skirtingo amžiaus, lyties, rasės, išsilavinimo žmonėmis, idėjomis ir požiūriais, kas leidžia išnaudoti viso pasaulio žinių lobyną ir išteklius savo naudai.
9. Ugdykite valią. Darbdaviai nuo neatmenamų laikų suka galvas, kurį kandidatą geriausia pasamdyti. Vienas yra aukšto intelekto ir greitai orientuojasi situacijoje, kitas geba kruopščiai planuoti, trečias pilnas kūrybinių idėjų ir mato galimybes ten, kur jų nemato kiti.
Visos trys yra teigiamos savybės. Bet yra viena, kurių reikia labiau nei kitų – įgyvendinimas
. Todėl verta samdyti tuos, kurie moka planuoti. Kurie dirba sistemingai. O tam reikia valios. Planavimo galima išmokti.
Planuodami ir pratindamiesi veikti nuosekliai, ugdome valią. Ugdydami valią ir planavimą efektyviau įgyvendiname sumanymus.
Pasak psichologės Kelly McGonigal, dėstančios Stanfordo universitete kursą apie valią, savikontrolė daro didesnę įtaką mokymosi rezultatams nei intelekto koeficientas, tai labiau naudingas bruožas vadovaujant nei charizma, o santuokoje daugiau laimės suteikia gebėjimas laiku patylėti nei empatija.
Tvirta valia yra vakcina nuo daugelio problemų.
Valia mums padeda ugdyti naujus įpročius, dėl kurių prireikia mažiau pastangų atlikti kasdieniams darbams, tad lieka daugiau laiko pramogoms ir laisvalaikiui, nei jo turi labiau atsipalaidavę žmonės.
10. Dėkingumas. Norvegų autorius Petteris A. Stordalenas laiko tai pačia svarbiausia savo gyvenimo taisykle. Visų mūsų gyvenime būna akimirkų, kai pasaulis bando priremti mus prie sienos, kai kyla pavojus prarasti svarbiausia, ką turime.
Tuo metu verta nukreipti savo žvilgsnį nuo šiandienos praradimų į viso savo gyvenimo atradimus, kurie bus tikrai gausesni, ir dėkoti už tai, pasidžiaugti tuo, ką jau pavyko pasiekti, patirti, nuveikti.
Būti dėkingiems sveika. Tyrimai rodo, kad gyvenime daug labiau sekasi tiems, kurie praktikuoja kasdienį dėkingumą, net ir už jiems siųstus likimo smūgius, kurie dar ir kažko išmoko, kažką atimdami atveria ir naujas galimybes. Kartais reikia sustoti viršūnėje, atsisukti ir pažvelgti atgal į nueitą kelią.
Priminti sau, kiek daug yra ar buvo gerų dalykų gyvenime. Ir galiausiai, kaskart, kai ryte suskambės žadintuvas, užuot keikę gyvenimą, pasakykite sau, kad jums labai pasisekė, nes šiandien jums vėl leista dalyvauti šios dienos nuotykyje, kuris niekada daugiau nepasikartos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą