14 tūkst. kilometrų motociklu įveikęs Karolis Mieliauskas apie keliones: tai yra meilės nuotykis su nežinomybe

Neseniai Karolis grįžo iš dar vienos įspūdingos kelionės, 49 dienas motociklu važiavo į piečiausią Indijos tašką kirsdamas tokias šalis kaip Iranas, Pakistanas ir patirdamas  labiausiai šokiruojančius Indijos vaizdus.

„Pamačiau degančius laužus po tokiais dideliais gartraukiais, jeigu taip galima pavadinti, viename kieme, gal kokie 6-8 ar net daugiau laužų buvo. Tada supratau, kad tai yra lauko krematoriumas po atviru dangum. Čia sudeginami kūnai, o pelenai paleidžiami pasroviui į šalia tekančią Jamūnos upę, antradienio vakarą LNK laidoje „Bus visko“ pasakojo keliautojas Karolis Mieliauskas.

– To kvapo negali sumaišyti su jokiu dūmų kvapu. Ten nebuvo raudančių žmonių, bet jautėsi tam tikra rimtis ir atmosferos tirštumas... Nežinau, kaip kitaip pasakyti, bet jeigu ateitum į šermenis ir nematytum, to, dėl ko visi susirinko, vis tiek suprastum, kad tai yra šermenys. Ore tvyro atmosfera, kurioje jauti gyvenimo pasibaigimą“.

Tai tik mažas fragmentas to, ką Karolis turi savo kelionių bagaže. Tokių stiprių vaizdų ir patirčių – begalės. Savo pirmųjų išvykų metu vyras jas fiksuodavo kamera pats, dabar su juo keliauja profesionali komanda, kurios nufilmuotus vaizdus mato visas pasaulis. Prabilus apie tai, ką reiškia priklausyti BBC, Karolis sako: raudonais kilimais nevaikštau ir dangus negriūva dėl to, tačiau pamatyti, kaip veikia tokio lygio organizacija – be galo įdomi patirtis.

Važiuodamas 14 tūkstančių kilometrų ir kirsdamas skirtingas šalis, jis atsidūrė įvykiuose, apie kuriuos tuomet kalbėjo visas pasaulis. Vienas iš jų – riaušės Irane dėl moterų teisių.

„Iki tol riaušes buvau matęs tik televizijos ekrane. Moterys priekyje, jos visos nusiėmę savo skaras, burkas. Mačiau skriejančius akmenis, dūžtančius stiklus, degamus laužus, o priešingoje pusėje – policijos automobilius riaušėms malšinti“.

Keliautojas pasakoja, kad dėl riaušių susidūrė su absurdiška situacija. Irane dėl neramumų buvo ribojamas internetas, todėl visos sistemos lūžinėjo, o ambasada negalėjo patvirtinti dokumentų. Įvažiuoti į Pakistaną vyras negalėjo. O grįžti į Iraną taip pat, nes turėjo vienkartinę vizą.

Tačiau Karolis sako: tai ilgų kelionių dalis, per dešimtis tūkstančių kilometrų kažkas visada atsitiks. Atvykus į Pakistaną kelionė taip pat nebuvo įprasta, mat Karolis privalėjo keliauti su ginkluota apsauga.

Dabar Karolis jau Lietuvoje, ir nors didžiosios dalies žmonių akimis stebint jo kelionės atrodo itin ekstremalios ir pavojingos, vyras dalinasi puikia mintimi: 

„Baimė dažnu atveju yra tik iškreiptas vaizduotės vaizdas, prisigalvojimai virsta baime, dažnai tai niekaip nesusiję su realybe. Tai ne drąsa, bet pasitikėjimas, toks meilės nuotykis su nežinomybe. Dabar nėra problemų, problemos yra praeity arba ateity. Dabar vyksta gyvenimas“.