Jeigu visus patiekalo ruošimo etapus atliksite tinkamai, galėsite mėgautis šniceliu, kuris mažai kuo nusileis pagamintam austriškame restorane. Svarbiausias taisykles kiekviename žingsnyje atskleidžia „Iki“ mėsos technologas Gintaras Bičkovas.
Pradžioje – kokią mėsą rinktis?
Šnicelio variacijų yra visokiausių, priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, vokiečiai paprastai jį gamina iš kiaulienos, tačiau kultinis austriškasis Vienos šnicelis visuomet ruošiamas iš veršienos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šios abi mėsos puikuojasi perkamiausios raudonos mėsos trejetuke.
„Tradicinė kiauliena yra neabejotina lyderė ištisus metus, tačiau tarp pirkėjų populiarios ir jautiena bei veršiena. Dažnai šviežia mėsa renkamasi ne fasuota, o sveriama. Būtent šviežios sveriamos mėsos skyriuje visa esanti vištiena, kiauliena, jautiena, veršiena yra tik lietuviškos kilmės.
Pastebime, kad tai tinklo pirkėjams tai ypač svarbu, pirkdami šviežią mėsą jie pirmenybę teikia užaugintai vietos ūkiuose. Juk kuo trumpesnė pristatymo grandinė, tuo mėsa šviežesnė, galima lengviau užtikrinti maksimalią kontrolę ir kokybę“, – sako V. Budrienė.
Pasak jos, mėsa pardavimų viršūnėse laikosi visais metų laikais, keičiasi tik jos vartojimo įpročiai. Pavyzdžiui, vasarą išauga marinavimui skirtos ir ant žarijų kepamos mėsos pardavimai, žiemą – smulkintos. Tuo tarpu kumpis, nugarinė perkami nepaisant to, ar vasara, ar žiema. Būtent šias dalis rekomenduojama pirkti ruošiantis kepti Vienos šnicelį.
„Vienos šnicelio kepimui veršiena turi būti kuo liesesnė, be riebalų ir sausgyslių. Paprastai pirmenybė teikiamai plonam veršienos nugarinės pjausniui, bet tai gali būti ir kumpis. Jeigu yra galimybė, rinkitės jauno veršiuko mėsą – ji bus ypač švelni, malonios tekstūros ir skonio“, – pataria G. Bičkovas.
Išmušimas: nepadarykite klaidos su mėsos muštuku
Mėsos išmušimas, apvoliojimas džiūvėsėliuose (paniravimas) ir kepimas – tai trys esminiai žingsniai ruošiant Vienos šnicelį.
Puikus Vienos šnicelis tiesiog privalo būti kuo lygesnis. Tai, žinoma, reiškia, kad teks pasidarbuoti muštuku. Tačiau mėsos technologas primygtinai pataria nenaudoti muštuko pusės su danteliais, mat jie suplėšys minkštą mėsą. Naudokite mėsos muštuką lygiu paviršiumi arba tiesiog keptuvės ar puodo dugną.
„Prieš mušdami mėsą uždenkite ją maistine plėvele, taip bus higieniškiau ir mažiau netvarkos. Tuomet švelniai ir atsargiai tolygiai išmuškite visą pjausnį. Idealus mėsos storis – maždaug 5 milimetrai“, – aiškina G. Bičkovas.
Paniravimas: austrai naudoja tik vienos rūšies bandelių džiūvėsėlius
Išmuštą šnicelį iš abiejų pusių reikėtų gerai pasūdyti. Mėsos technologas pataria nebūti pernelyg taupiems, nes kiaušinis ir miltai „suvalgo“ daug druskos. Tačiau pakaks tik druskos ir pipirų – daugiau prieskonių nereikia.
„Po sūdymo Vienos šnicelį apvoliokite persijotuose miltuose. Tik tada kiaušinis prilips, o džiūvėsėliai laikysis. Miltuose apvolioti mėsą reikėtų kruopščiai, tačiau nupurtyti jų perteklių – kitaip jie virs tešlos sluoksniu“, – įspėja G. Bičkovas.
Kiaušinius reikėtų gerai suplakti, o tuomet į juos pamirkyti miltuotą šnicelį. Skystį šiek tiek nuvarvinkite, tuomet – mėsą apvoliokite džiūvėsėliuose. Tradicijų besilaikantys Vienos šnicelių žinovai Austrijoje tam naudoja džiūvėsėlius tik iš „Kaizerio“ bandelių, tad jeigu norite išties austriško patiekalo – pasigaminkite jų patys.
„Svarbi taisyklė – nė viename etape nespauskite šnicelio. Duonos trupinių sluoksnis turi būti birus, nestipriai priplotas prie mėsos – tik taip iškeptas šnicelis išliks gražus ir purus“, – pataria žinovas.
Kepimas: aliejuje ar svieste?
Galiausiai, šniceliui laikas nugulti į keptuvę. Kokiuose riebaluose kepti? Čia paprastų austrų ir restoranuose Vienos šnicelį ruošiančių šefų nuomonė skiriasi. Namuose dažniausiai šnicelis kepamas svieste arba taukuose, tačiau profesionalai dažniausiai naudoja augalinį aliejų, o prieš pat kepimo pabaigą dėl skonio įdeda šaukštą sviesto.
„Keptuvėje įkaitinkite tiek aliejaus arba sviesto, kad šnicelis jame tiesiog plauktų. Tik taip jis iškeps tolygiai ir nebus sausas. Riebalus reikia gerai įkaitinti, o į juos įdėjus šaltą mėsą – ugnį šiek tiek padidinti, kad jų temperatūra pernelyg nenukristų.
Kepdami šnicelį, keptuvę švelniai pasiūbuokite. Taip karšti riebalai išsilies ant šnicelio, ir džiūvėsėlių sluoksnis pakils nuo mėsos. Tik toks šnicelis su banguotu duonos trupinių sluoksniu yra tikrasis Vienos šnicelis“, – pasakoja G. Bičkovas.
Kai šnicelis tolygiai apskrus (reikės maždaug 3 minučių vienai pusei), išimkite jį iš keptuvės ir nusausinkite ant virtuvinio popieriaus. Jei kepate kelis šnicelius, vėliau nedėkite jų vienas ant kito, o tik vieną šalia kito. Tada pagaliau galėsite mėgautis!
Kas dera su šniceliu?
Kokį garnyrą patiekti su šniceliu? „Vienoje dažniausiai šalia lėkštėje atsiduria bulvės – virtos, keptos, pabarstytos petražolėmis arba bulvių salotų pavidalu. Būtinas ingredientas yra ir citrinos skiltelė, taip pat dažnai išvysite šaukštą spanguolių uogienės, salotų ar agurkų, o viskas bus papuošta petražolėmis.
Visgi ir patys austrai noriai eksperimentuoja su garnyrais“, – sako „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė ir siūlo atrasti savą derinį:
Bulvės: jos gali būti gaminamos įvairiais būdais: paruoškite bulvių košę, iškepkite jų skiltelių orkaitėje, apskrudinkite keptuvėje ar pagaminkite kroketų.
Daržovės: puikiai derės mėgstamos šviežios gėrybės, o Austrijoje populiaru šnicelį valgyti ir su morkomis, žirneliais, cukinijomis, ypač – su tirštu grybų padažu.
Ryžiai: kaip sotų garnyrą taip pat galite paruošti ryžių. Kad jie atrodytų elegantiškiau, juos ne paprasčiausiai suberkite į lėkštę, o nedideliu indeliu suformuokite kauburėlį.
Salotos: patiekalas yra sotus, tad savaime norėsis šviežių, gaivių, traškių salotų šalia. Naudokite gražgarstes, lapines salotas ar kitas mėgstamas, paskaninę jas lengvu padažu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą