5 neįprastos oro linijos, kurios iš tikrųjų egzistavo

"Pet Airways"

Skrydis su šunimi: "Pet Airways" atstovė Alyse Tognotti ruošia šunį keleivį kelionei.



2009 m. Floridoje, įkurta oro linijų bendrovė "Pet Airways" buvo išskirtinai naminiams gyvūnams - katėms ir šunims.

Jie skraidė be šeimininkų, specialiai pritaikytuose lėktuvuose, kuriuose vietoje sėdynių buvo įrengti vežimėliai, pagrindiniame salone.

Kiekviename lėktuve galėjo skraidinti apie 50 augintinių, o "augintinių palydovai" juos tikrindavo kas 15 minučių.

Prieš skrydį augintiniai pasivaikščiodavo ir pasinaudodavo tualetu specialiai įrengtose oro uosto salėse.

Idėja buvo ta, kad susirūpinę augintinių savininkai mieliau skraidins savo augintinius specialia oro linijų bendrove, nei laikys juos savo lėktuvo krovinių skyriuje, kuris "Pet Airways" interneto svetainėje apibūdinamas kaip "pavojingas", nurodant ekstremalius temperatūros svyravimus ir tinkamo apšvietimo trūkumą.

Aviakompanija veikė maždaug dvejus metus ir skraidino į keliolika JAV miestų, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Denverį, Čikagą ir Atlantą.

Kainos prasidėjo nuo 150 JAV dolerių ir, priklausomai nuo gyvūno dydžio, galėjo siekti iki 1 200 JAV dolerių.

2012 m. oro linijų bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir pradėjo atšaukti skrydžius, o kitais metais, pervežusi apie 9 000 gyvūnų, visiškai nutraukė veiklą.

Tačiau jos interneto svetainė vis dar veikia, o žinutėje rašoma: "Skrydžiai prasidės po Kovido, tikimasi, 2022 m. viduryje", o tai leidžia manyti, kad oro linijų bendrovė gali atnaujinti skrydžius.

"Hooters Air"

"Hooters girl" Hillary Vinson (priekyje) aptarnauja keleivius 2003 m. skrydžio metu. Erik S. Lesser/Getty Images

2002 m. restoranų tinklo "Hooters" pirmininkas Robertas Brooksas įsigijo užsakomųjų skrydžių bendrovę "Pace Airlines", turėjusią aštuonių lėktuvų, daugiausia "Boeing 737", parką.

Kitais metais jis ją pavertė "Hooters Air" - oro linijų bendrove, sukurta pagal restoranų tinklo pavadinimą.

Jos išskirtinumas, be ryškiai oranžinio livrėjos dizaino, kuriame pavaizduota pelėda su akimis, buvo tas, kad lėktuve buvo dvi vadinamosios "Hooters merginos", kurios bendravo su keleiviais, dėvėdamos tą pačią restoranų išpopuliarintą "uniformą" su liemenėle ir oranžinėmis trumpikėmis.

Tačiau jos neteikė maisto ir neatliko pareigų lėktuve, nes tai darė trys FAA sertifikuotos skrydžio palydovės.

Aviakompanija buvo įsikūrusi Myrtle Beach, Pietų Karolinos valstijoje, atostogų vietoje, garsėjančioje golfo laukais ir pajūrio kurortais, kuri po Rugsėjo 11-osios įvykių, pertvarkius komercinę aviaciją, neteko tiesioginių oro linijų skrydžių.

Dėl nebrangių kainų ir tiesioginio susisiekimo su tokiais miestais kaip Atlanta, Baltimorė "Hooters Air" pritraukdavo įvairiausių keleivių - daugiausia golfo žaidėjų ir turistų, bet taip pat ir šeimų.

Tačiau ji niekada nebuvo pakankamai sėkminga, kad uždirbtų pinigų, ir 2006 m. pradžioje nutraukė veiklą, nes po uraganų "Katrina" ir "Rita" pakilo degalų kainos.

Viešpaties oro linijos

Sparnas ir malda: Viešpaties oro linijos lėktuvas Majamio tarptautiniame oro uoste 1988 m. rugpjūtį.



Lėktuvuose griežtai draudžiama vartoti alkoholį, vietoj žurnalų skrydžio metu rodomos Biblijos ir Toros, rodomi tik religiniai filmai, o ketvirtadalis bilietų kainos skiriama misionieriškam darbui finansuoti - tai išskirtiniai "The Lord's Airline", kurią 1985 m. įkūrė Naujojo Džersio verslininkas Ari Maršalas (Ari Marshall), įsigijęs seną DC-8, kuris turėjo tapti vieninteliu oro linijų lėktuvu, bruožai.

Buvo planuojama tris kartus per savaitę skraidyti iš Majamio į Ben Guriono oro uostą Izraelyje, siūlant tiesioginį maršrutą į Jeruzalę, esančią maždaug už 30 mylių.

Tuo metu religiniai piligrimai, norintys pasiekti Šventąją Žemę, turėjo skristi su persėdimu Niujorke. "Rusai turi savo oro linijas. Britai turi vieną. Taip pat ir "Playboy". Tad kodėl gi Viešpats negalėtų turėti savo oro linijų?" 1986 m. Maršalas sakė, kaip skelbia "The Associated Press".

Tačiau iki 1987 m. oro linijų bendrovė neatitiko FAA licencijos reikalavimų dėl nebaigtų orlaivio modifikavimo ir techninės priežiūros darbų. Investuotojai ėmė nervintis, pašalino Maršalą ir paskyrė naują direktorių valdybą, kuri turėjo tęsti darbą.

Naujasis valdybos pirmininkas Teodoras Lyszczaszas nesutarė su Maršalu, ir jiedu pradėjo ginčytis spaudoje.

Galiausiai Lyszczaszas ir jo brolis atvyko į Marshallo namus reikalaudami įmonės dokumentų, todėl, kaip rašoma laikraščių pranešimuose, kilo muštynės, o Marshallas padavė juos į teismą už įsibrovimą į patalpą.

Jie buvo išteisinti, tačiau "Lord's Airline" galiausiai žlugo, o lėktuvas buvo atiduotas į metalo laužą.

"Smokers Express" ir "SmintAir

Dūmai ir veidrodžiai: "Smintair" lėktuvo modelis. Tikroji versija niekada nebuvo įgyvendinta. Karlheinz Schindler/picture-alliance/dpa/AP

1990 m. FAA uždraudė rūkyti visuose JAV vidaus skrydžiuose, tačiau Viljamas Voltsas ir Džordžas Ričardsonas, du verslininkai iš Floridos Brevardo apygardos, tuo nebuvo patenkinti.

1993 m. pradžioje jie nusprendė apeiti šią taisyklę ir įsteigti oro linijų bendrovę, kurios pagrindą sudarytų privatus klubas. Joje reikėjo mokėti 25 JAV dolerių nario mokestį ir joje galėjo skraidyti tik vyresni nei 21 metų asmenys.

Aviakompanija turėjo bazuotis Space Coast regioniniame oro uoste Titasvilyje, Floridos valstijoje, o jos lėktuve buvo planuojama siūlyti kepsnius ir mėsainius bei nemokamas cigaretes.

Tačiau praėjus beveik metams nuo pranešimo apie šią oro liniją, ji vis dar neturėjo nei licencijos, nei lėktuvo, ir nors steigėjai teigė surinkę daugiau kaip 5 000 narių, priežiūros institucijos atsisakė išduoti "Smokers Express" veiklos licenciją, todėl ši oro linijų bendrovė išnyko kaip dūmas, taip ir nepakilusi.

2006 m. idėją atnaujino vokiečių verslininkas Aleksandras Šopmanas (Alexander Schoppmann), kuris pareiškė ketinąs įkurti "Smoker's International Airways", sutrumpintai - "SmintAir".

Šopmanas, kuris per dieną surūkydavo 30 cigarečių, norėjo pradėti kasdien skraidinti keleivius iš Tokijo į Diuseldorfą, savo gimtąjį miestą, kuriame gyvena daug japonų emigrantų ir yra šimtų Japonijos bendrovių Europos biurai.

Abiejose šalyse tuo metu vis dar buvo daug rūkančiųjų. Tačiau "SmintAir" ištiko toks pat likimas kaip ir "Smokers Express": jai nepavyko surinkti veiklai pradėti reikalingo kapitalo ir ji taip ir nepakilo į orą.

"MGM Grand Air"

1987 m. atidaryta "MGM Grand Air" buvo tik pirmos klasės, itin prabangių skrydžių bendrovė, kuri iš pradžių skraidė tik vienu maršrutu - iš Los Andželo oro uosto į JFK - ir naudojo prabangios konfigūracijos "Boeing 727" ir "Douglas DC-8" lėktuvus: taisyklė buvo tokia, kad nė vienu skrydžiu negalėjo skristi daugiau kaip 33 keleiviai, nors standartinės komplektacijos lėktuvai galėjo skraidinti 100 ir daugiau keleivių.

Aviakompanija žadėjo, kad nereikės laukti eilėse, registruotis ir laukti bagažo - nešikai įnešdavo lagaminus į lėktuvą ir grąžindavo juos į paskirties vietą - ir net siūlė pasirinktinai nuo durų iki durų naudotis limuzinų paslaugomis.

Specialiose abiejų oro uostų salėse buvo siūlomi prabangūs patogumai ir konsjeržo paslaugos.

Lėktuve dirbo penki skrydžio palydovai, buvo įrengtas baras, taip pat privatūs skyriai susitikimams.

Visada buvo galima užsisakyti pilną maitinimo paslaugą su geru vynu ir šampanu, o tualete buvo auksiniai maišytuvai ir muilas su monogramomis.

Visa tai buvo siūloma tik už didesnę kainą nei kitų oro linijų bendrovių pirmosios klasės bilietas.

Iš pradžių populiari tarp garsenybių ir labai turtingų žmonių, "MGM Grand Air" ilgainiui atidarė daugiau maršrutų, tačiau jai sunkiai sekėsi užpildyti visas 33 vietas lėktuvuose.

Dešimtajame dešimtmetyje veikla sulėtėjo, nes paplito privatūs lėktuvai, o 1995 m. oro bendrovė buvo parduota ir pakeitė pavadinimą į "Champion Air", siūlanti užsakomuosius skrydžius sporto komandoms ir vyriausybinėms agentūroms.

Galiausiai 2008 m. ji visiškai nutraukė veiklą.

2003 m. balandžio 3 d. "Hooters" lėktuvas atvyksta į Niuarko Liberty tarptautinį oro uostą Niuarke, Naujajame Džersyje. Kreditas: Matthew Peyton/Getty Images

Parengta pagal edition.cnn.com