6 įpročiai, kurie rodo, kad žmogus yra kilęs iš neturtingos šeimos: kaip jų atsikratyti?

Vaikystė daro daug didesnę įtaką požiūriui į pinigus, nei mums atrodo. 

Psichologai teigia, kad finansiniai įpročiai susiformuoja dar iki septynerių metų ir vėliau lydi mus visą gyvenimą. 

Jei šeimoje buvo problemų dėl pinigų, vaikas išmoksta tam tikrų elgesio modelių - viskam taupyti, bijoti išlaidauti, jausti nuolatinį nerimą. 

Šie įpročiai padeda išgyventi sunkiais laikais, tačiau vėliau gali trukdyti normaliam gyvenimui ir net sukelti rimtų psichologinių problemų. 

Sudarėme šešių dažniausių įpročių, kurie išduoda žmogų iš neturtingos šeimos, sąrašą ir siūlome būdus, kaip juos pakeisti.

Panika prie kasos: nepaaiškinama mokėjimo baimė

Finansinės vaikystės traumos: kodėl bijome leisti pinigus. © Shutterstock nuotr.

Ar pažįstate tą jausmą, kai sustingstate prie kasos, sunkiai įvesdami PIN kodą ir bijodami, kad jūsų kortelė neveiks? 

Ši baimė dažnai neturi nieko bendra su tikrąja sąskaitos būkle. Net ir turėdami pakankamai pinigų, žmonės iš neturtingų šeimų atsiskaitymo metu patiria tikrą panikos priepuolį.

Psichologai tai vadina finansine trauma: kadaise atsisakymas mokėti galėjo reikšti katastrofą - ir organizmas tą stresą įsiminė. 

Norėdami įveikti šį įprotį, pradėkite vesti finansinį dienoraštį, kuriame fiksuokite savo išlaidas ir sąskaitos likutį.

Prieš eidami į parduotuvę patikrinkite sąskaitos likutį. Pamažu jūsų smegenys išmoks pasitikėti skaičiais, o ne emocijomis.

Maisto kultas: siekis neišmesti nė trupinio

Su maistu susijęs nerimas pasireiškia įvairiais būdais: baisu ką nors palikti nevalgytą, kankinančiu kaltės jausmu sugadinus maistą, maniakišku noru panaudoti bet kokias priemones iki paskutinio lašo. 

Už šių įpročių slypi giliai įsišaknijusi nepritekliaus baimė, susiformavusi tais metais, kai maistas šeimoje buvo tikra vertybė. 

Dėl šios fiksacijos susiformuoja nesveikas santykis su maistu, pradedant persivalgymu ir baigiant kokybiškų maisto produktų taupymu. 

Psichologai rekomenduoja palaipsniui keisti mąstyseną: pradėkite nuo savaitės valgiaraščio planavimo, kad tiksliai žinotumėte, kiek maisto jums reikia. 

Išmokite atskirti taupumą nuo savanaudiškumo ir prisiminkite, kad jūsų fizinė ir psichinė sveikata yra svarbesnė už nesuvalgyto jogurto kainą.

Nesugebėjimas išlaidauti sau: amžinas taupumas

Skurdo psichologija: įpročiai, kurių verta atsikratyti. © Shutterstock 

Naujų drabužių pirkimas vietoj pataisytų senų, ėjimas į kavinę, bilietas į koncertą - visa tai žmonėms iš neturtingų šeimų gali sukelti tikrų sąžinės graužaties priekaištų. 

„Ar tikrai to reikia?“, ‚Gal tai per brangu?‘, ‚Aš ir anksčiau be to apsieidavau‘ - tokios mintys nuolat sukasi galvoje. 

Dažnai nėra jokių objektyvių priežasčių taupyti, tik senas refleksas. 

Norėdami atsikratyti nuolatinio kaltės jausmo dėl išlaidavimo sau, skirkite fiksuotą sumą malonumams ir reguliariai ją visiškai išleiskite. 

Iš pradžių bus nemalonu, bet laikui bėgant suprasite, kad pasaulis nesugrius nuo puodelio kavos malonioje vietoje.

Meistro poreikio sindromas: viską daryti pačiam

Pakeiskite čiaupą, nusikirpkite namuose, patys pasisiūkite užuolaidas - žmonės iš neturtingų šeimų dažnai didžiuojasi savo gebėjimu apsieiti be specialistų paslaugų. 

Viena vertus, tai naudingas įgūdis, tačiau, kita vertus, jis gali virsti spąstais, kai žmogus sugaišta labai daug laiko užduotims, kurias specialistas atliktų greičiau ir geriau. 

Norėdami pakeisti šį įprotį, pabandykite įvertinti savo laiko vertę. 

Jei remontui, kurį profesionalas atliks per valandą, sugaištate penkias valandas, gali būti ekonomiškiau sumokėti už paslaugą, o atsilaisvinusį laiką skirti malonesnei ar pelningesnei veiklai.

Medicinos baimė: taupymas sveikatai

Panika dėl vizitų pas gydytoją ir maisto kultas: finansinės traumos iš vaikystės požymiai. © Shutterstock

Atidėlioti vizitus pas gydytoją, atsisakyti profilaktinių patikrinimų, vietoj įprasto gydymo naudoti namines priemones - tai klasikiniai požymiai žmogaus, įpratusio viskam taupyti.

Žmonės iš neturtingų šeimų sveikatos problemas dažnai suvokia kaip prabangą, kurios negali sau leisti. 

Tai ypač pasakytina apie odontologiją, kur daugelį žmonių gąsdina didelės kainos. 

Norint įveikti šį įprotį, svarbu suvokti, kad sveikata yra investicija, o ne išlaidavimas. Sudarykite profilaktinių patikrinimų kalendorių ir jo laikykitės. 

Sužinokite apie nemokamos medicininės priežiūros programas ir nuolaidas. Atminkite: laiku sutvarkytas dantis kainuos pigiau nei danties keitimas.

Nepasitikėjimas bankais: pinigai po čiužiniu

Nepasitikėjimas finansų įstaigomis, baimė prarasti santaupas, grynųjų pinigų laikymas namuose - šie įpročiai būdingi žmonėms, kurie prisimena finansų krizes arba užaugo šeimose, kuriose bankais nepasitikima. 

Jie mieliau renkasi turėti juodai dienai skirtų pinigų tiesiog po ranka, prarasdami galimybę juos panaudoti per indėlius ar investicijas. 

Norėdami įveikti šią baimę, pradėkite nuo mažų dalykų - atidarykite nedidelį indėlį su galimybe įnešti ir išimti pinigus. 

Palaipsniui didinkite sumą. 

Studijuokite informaciją apie finansinį raštingumą. Atminkite: tinkamas pinigų valdymas gali paversti pinigus iš nerimo šaltinio į priemonę, padedančią siekti tikslų.

Kaip nustoti būti praeities įkaitu: praktiniai žingsniai

Kaip skurdas vaikystėje veikia finansinę elgseną suaugus. 

Pripažinti savo finansines traumas - pirmas žingsnis siekiant jų atsikratyti. 

Svarbu suvokti, kad vaikystėje įgyti įpročiai atliko apsauginę funkciją, tačiau dabar jie gali riboti jūsų gyvenimą. 

Pabandykite vesti išlaidų dienoraštį, kad pamatytumėte tikrąjį savo finansų vaizdą. 

Nustatykite konkrečius pinigų tikslus - sutaupyti tam tikrą pinigų sumą, nusipirkti svarbų daiktą. 

Palaipsniui išmokite leisti pinigus sau be kaltės jausmo. 

Galbūt vertėtų apsilankyti pas finansų konsultantą arba psichologą, kuris specializuojasi finansinių blokų srityje.

Parengta pagal užsienio spaudą