„Andekat": kokia vyrų šukuosena buvo uždrausta Sovietų Sąjungoje

VE.LT

2025-01-06 07:48

Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmečiais vyrų šukuosenų pasirinkimo prioritetai buvo grindžiami Vakarų ideologija. Garsieji Hitlerio kirpčiukai, sušukuoti į kairę, daugelį metų buvo tapę tabu sovietų piliečiams, nes toks plaukų formavimo būdas pats savaime buvo iššūkis ir galėjo rodyti simpatijas naciams.

Kaip atsirado „andekatas“

Šukuosena su nukirptais smilkiniais ir pakaušiu bei ilgesniu kirpčiuku buvo vadinama „andekadu“ (pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos - kažkas panašaus į vizitinę kortelę, ypatingas išvaizdos skirtumas).

Bendrinėje kalboje ji vadinama „Hitlerjugendu“ - dėl to, kad Hitlerio „pionieriai“ taip pat kirpo plaukus.

Vis dėlto, sprendžiant iš Vakarų mokslininkų kraštotyros tyrimų, žlugusių „kanadietiškų“ ir „britiškų“ (šios kadaise SSRS labai populiarios šukuosenos savo forma panašios į savo „protėvį“ „andekatą“) šukuosenų gimtinė yra ne nacistinė Vokietija, o Anglija XX a. pradžioje.

Kaip savo straipsnyje „Youth gangs, masculinity and violence in Manchester and Salford in the late Victorian era“ („Jaunimo gaujos, vyriškumas ir smurtas Mančesteryje ir Salforde vėlyvuoju Viktorijos laikotarpiu“), 1998 m. paskelbtame žurnale „Journal of Social History“ („Socialinės istorijos žurnalas“), rašė Deivis Andrejevas, ši šukuosena tarp anglų vyrų išpopuliarėjo praėjusio amžiaus pradžioje dėl skurdo ir negalėjimo sau leisti normalaus kirpėjo.

Ji buvo ypač paplitusi tarp jaunų britų darbininkų ir gatvės gaujų narių.

Kaip su tuo susijęs Hitleris

Autoritetingas britų leidinys „Independent“ savo laiku paskelbė medžiagą, kad ši šukuosena, kurią tuo metu nuolat nešiojo Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hitleris, tapo oficialia vokiečių karių šukuosena Pirmojo pasaulinio karo metais, kuriame būsimasis fiureris Schicklgruberis, kaip žinoma, tarnavo seržantu.

„Independent“ rašė, kad tokia šukuosena į kariuomenę buvo įvesta dėl dviejų priežasčių: ji buvo higieniškesnė pozicinio karo sąlygomis ir tiko kareiviui (karininkui) dalyvaujant parade.

Šios šukuosenos variantai Vokietijoje įsitvirtino būtent britų siūlymu, pabrėžia „Independent“.

„Klasikinė“ Hitlerio šukuosena - minimalus plaukų kiekis šonuose, pakaušyje ir ant smilkinių, o kuodas nuo viršugalvio iki kaktos beveik nenukirptas ir sušukuotas "fiurerio būdu" į kairę.

„Andekatas“ įvairiomis variacijomis išliko populiarus tarp vyrų Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje iki ‚The Beatles‘ ir ‚Rolling Stones‘ eros, kai jaunimo subkultūroje tapo madingi ilgi plaukai.

Sovietiniai garsiojo kirpimo variantai

Vienas žymiausių sovietinių „raudonplaukių“ rašytojų, Didžiojo Tėvynės karo veteranas Viktoras Astafjevas savo garsiojo apsakymo „Paskutinis lankas“ skyriuje „Vaizdas, kuriame manęs nėra“ rašė, kad jo mokytojas kolektyvinėje nuotraukoje su moksleiviais buvo su šukuosena „pagal politiką“ - atgal sušukuotais plaukais - „kanadietiškos“ šukuosenos atmaina, kai vyrai nusikerpa pakaušį, galvos šonus ir smilkinius, palikdami palyginti ilgas plaukų sruogas nuo viršugalvio iki kaktos.

Ši istorija pasakojama apie XX a. 30-ųjų metų pradžią, kai Vokietijoje į valdžią jau buvo atėjęs Hitleris, o šukuosenų mada „andekatas“ tarp vyrų iki to laiko egzistavo daugiau nei 10 metų.

SSRS šukuosenos „kanadietiška“ ir „britiška“ išvaizda labai panašios į „andekat“, ir jos buvo populiarios iki 70-ųjų metų.

Pagrindinis skirtumas tarp šių šukuosenų buvo tas, kad SSRS vyrai nekirpo galvos plaukų iš šonų, užpakalinės galvos dalies ir smilkinių taip smarkiai, kaip tai darė Hitlerio armijoje.

Už kirpčiukus, pasvirusius šukuosenoje „Hitlerio stiliumi“ kairėje pusėje, prieškario ir pokario laikotarpiu buvo galima gauti į veidą tiesiai išeinant iš kirpyklos arba kiemo kompanijoje, jei vaikas buvo kirptas namuose.

Todėl šis išvaizdos variantas tarp SSRS vyrų niekada nebuvo plačiai paplitęs.

Jie bandė atgaivinti „Hitlerjugendą“

Pernai didžiulį skandalą sukėlė Sankt Peterburgo kirpėjų „naujovė“ - likus kelioms savaitėms iki Pergalės dienos jie paskelbė, kad siūlo paslaugą - tą patį „Hitlerjugendo“ kirpimą.

Laikraštis „Novyje Izvestija“, tyrinėjęs šį kirpėjų marazmą, apie šią iniciatyvą apklausė keletą garbių rusų.

Vienas devyniasdešimt penkerių metų Antrojo pasaulinio karo veteranas pasisakė už tai, kad kirpykla būtų uždaryta, o visas jos personalas išsiųstas į Kolymą kirpti baltųjų lokių.

Rašytojas Viktoras Jerofejevas Sankt Peterburgo kirpėjų išdaigą pavadino skandalu.

Vos tik ši istorija sulaukė atgarsio visuomenėje, Sankt Peterburgo kirpėjai nedelsdami nustojo populiarinti savo „Hitlerjugendą“.

Parengta pagal užsienio spaudą