Ar mėgstame švęsti savo gimtadienį?

Violeta JUSIONIENĖ, „Jusionis“ meno galerijos direktorė

Visiškai nemėgstu švęsti savo gimtadienio, net neprisimenu, kad jis yra. Man nepatinka tie beprasmiški žodžiai, linkėjimai. 

Tiesiog nemėgstu ir viskas ir niekada niekur nesiskelbiu, tai, kada mano gimtadienis, nelabai kas žino. Ir jaunystėje nemėgau savo gimtadienio, užtat labai mėgstu svetimus.

Būdavo, kad draugai išprovokuoja. Arūnas Mėčius gimęs iš karto po manęs. 

Kol jis buvo gyvas, išprovokuodavo švęsti, bet aš labai nejaukiai jausdavausi. Nenoriu ir dovanų gauti, nusiperku tai, ko man reikia.

Nesveikinu draugų ar pažįstamų su gimtadieniu, kai apie tai praneša feisbukas. 

Man atrodo, kad tie linkėjimai - visiška beprasmybė. 

Nors gal, kai pati nemėgstu, man taip atrodo. Aš apskritai feisbuke nelabai ką komentuoju, dedu tik savo informaciją ir viskas.

Kęstutis MICKEVIČIUS, dizaineris

Ar mėgstu švęsti? Man būna įvairiai, kaip kada. Dovanų nesureikšminu. Mano gimtadienis sausio 4 d. Turiu tris didesnius ir du mažesnius anūkus, paprastai būna naminis pobūvis, dažniausiai niekur nevažiuoju. Seniau būdavo, kad ir draugai išprovokuodavo švęsti, o dabar jau viskas stabiliau ir namie.

Seniau būdavo visko. Kai dar turėjau sodybą kaime, ten žiemos metu nuvažiuodavome, ten būdavo visokių netikėtumų. O dabar viskas jau tik mieste vyksta.

Feisbuke mane tik vieną kartą pasveikino. Jį paskaitinėju, bet apie save jam esu nurodęs tik minimumą duomenų, kurie reikalingi. Apie draugų gimtadienius sužinau tikrai ne iš feisbuko, bet nelabai ir besveikinu dabar.

Irena GAILIUTĖ, Bruožynų seniūnaitė

Gimtadienis - šventė. Dažniausiai einu į kavinę. Mažiau rūpesčių, viskas patiekta, gali pabūti ramiai, paplepėti. Su giminėmis vykstame kur nors į gamtą. Įvairiai švenčiu. Kai buvau studentė, irgi nueidavome į kavinę, pabūdavome, pasišokdavome. 

Dabar kavinėse šokių nėra, daugiausia kalbamės, pasijuokiame. Įsimintiniausias gimtadienis buvo, kai man sukako 18 metų. Visi buvome pasipuošę, vyko didžiulė šventė.

Per gimtadienį dažniausiai dovanojamos gėlės. Gauni labai daug jų, smagu, bet būna gaila, kai jas reikia išmesti į šiukšliadėžę. Jeigu eini į kitų gimtadienė, irgi dažniausiai neši gėlių.

Man patinka, kad feisbukas primena apie gimtadienius. Jeigu turiu galimybę, pasveikinu. Malonu ir feisbuke gauti sveikinimą.

Romaldas IDZELEVIČIUS, buvęs šokėjas, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovas

Nedideliam būry, kai dalyvauja giminės, keli draugai, švęsti savo gimtadienį gal ir gerai, o didelių švenčių nelabai mėgstu. 

Būna, kad vieni ateina pasveikinti iš vakaro, kiti, kurie pamiršta, vėliau. Kartais po gimtadienio šventi dar visą savaitę. Kai būnu išvykęs į konkursus teisėjauti, irgi būnu sveikinamas, bet švęsti neišeina, reikia dirbti (juokiasi).

Gimtadieniai jaunystėje ir dabar labai skiriasi. Kai vaikas buvau, augau Sibire, būdavo, per gimtadienį mama kažkur nuperka kokį saldainį. 

Kai jau grįžome į Lietuvą, mokyklos laikais ji ir pyragą ar tortelį iškepdavo. O studentaujant su draugais nueidavome į kokią nors kavinę. 

Aš trylika metų išdirbau laivų statykloje. Tada irgi pasveikindavo ir darbininkai, ir vadovybė. Dovanų gaudavau įvairių, bet jos man nėra svarbiausias dalykas.

Įsimintiniausias buvo 70 metų gimtadienis. Šventė vyko salėje, buvo apie 300 dalyvių. Tarp buvusių mūsų šokėjų yra verslininkų, keli buvę šokėjai veda įvairius renginius, vestuves, jose dar pamoko ir šokti ir padainuoja neblogai - užtat mano septyniasdešimtmetis buvo labai galingas.

Feisbukas visai gerai. Visų draugų gimtadienių nesurašysi. Man tai labai patinka, kad primena. Būna ir artimas tau žmogus ir būni su juo labai daug draugavęs, bet imi ir pamiršti jo gimtadienį. Paskui nepatogiai jautiesi, visi pasveikino, o tu ne.

Vita PETRAUSKIENĖ, Palangoje dirbanti klaipėdietė

Labai mėgstu švęsti savo gimtadienį. Tai darau dideliame draugų ir artimųjų būryje. Esu gimusi vasarą, man labai tinka tas metų laikas: smagu švęsti ne restoranuose, o gamtoje, rengti piknikus, vykti į keliones.

Dažniausiai per gimtadienį kur nors išvažiuoju. Bet jeigu būnu Lietuvoje, kartais sveikintojai eina visą mėnesį, nes turiu daug kursiokų draugų, kurie atvažiuoja į pajūrį.

Ir jaunystėje buvo panašūs mano gimtadieniai. Dabar galbūt jie yra labiau sėslūs, artimesnių žmonių rate, nes jau turiu anūkų. Bet niekada nebūna taip, kad nešvęsčiau. Man visada labai reikia žmonių, nors ir dirbu su daugybe jų, nemėgstu vienatvės. Patinka bendravimas, buvimas kartu kažką veikiant, kažkur einant.

Gal dabartiniai gimtadieniai skiriasi aktyvesniu šventimu, tačiau bet kokiu atveju mano šventėje būna teatrališkumo elementų. Nėra taip, kad susėdi prie stalo, nieko nedarai, tik užkandžiauji.

Smagiausias mano gimtadienis buvo klube, kai man sukako 50 metų. Tada sugalvojau surinkti visokius indus iš įvairių laikotarpių, galbūt net epochų, kad jie nebūtų vienodi, stalus užtiesiau gražiomis staltiesėmis. 

Stalai turėjo gėlių pavadinimus priklausomai nuo to, kokios buvo atneštos. Pavyzdžiui, jeigu rožės, tai Rožių stalas ir t. t. 

Tą renginį pati vedžiau, padėjo pusseserė Rūta iš Vilniaus. Tai buvo laida „pas Rūtą“, prigalvojome daug visokių juokingų rėmėjų, kurie realiai neegzistavo, organizavome varžybas. Buvo tikras šou, man buvo labai smagu.

Nieko tokio, kad feisbukas primena gimtadienius, nes kartais per visus darbus ir reikalus juos pamiršti. Jau kai kas sako, kad feisbukas nusibodo, neįdomu, bet kažkodėl jį seka.

Vitalijus JUŠKA, paveldosaugininkas

Esu vasarinis, palankus laikas gimtadieniui, kurį dažniausiai švenčiame kur nors gamtoje. Bet aš neakcentuoju nei savo gimtadienių, nei jubiliejų. 

Tai turbūt šventė labiau mano šeimai nei man pačiam. Atvirai pasakius, man labiau patinka švęsti svetimus gimtadienius, kitiems dovanoti dovanas nei pačiam gauti.

Asmeninio feisbuko neturiu ir tuo labai džiaugiuosi. Didesnį dėmesį skiriu betarpiškam gyvam bendravimui. Bet anksčiau darbe feisbukas skelbė gimtadienius, kol neįsigaliojo asmens duomenų apsaugos reikalavimai. 

Būdavo, pasiskaitome, kieno gimtadienis šiandien, nubėgame gėlyčių nusipirkti į parduotuvę ir einame į svečius. O dabar netekome šitos pramogos. Skyriuje kolegų gimtadienius švenčiame paprastai, su kava ir tortu. Reikalingas gimtadienių datas užsirašau telefone, tai puikiausiai išsiverčiu ir be feisbuko.

Manau, kad feisbukas per daug keičia mūsų asmeninę erdvę ir mes per daug skiriame dėmesio socialiniams tinklams pamiršdami gyvą bendravimą. 

Be to, žmogus virtualioje erdvėje labai dažnai elgiasi visai kitaip nei betarpiškai su juo kontaktuojant. Kartais per daug sau leidžia, prisikalba, paskui gailisi ir t. t.

Turiu du sūnus. Mes pasikalbame. Pasirodo feisbukas jau yra pensininkų erdvė, jaunimas turi kitų socialinių tinklų. Vadinasi, aš jau peršokau tai, nes nuo pat pradžių nedalyvavau feisbuko veikloje.