Internetinių sukčių era: nukentėjusiems negali padėti net teisėsaugos institucijos

Ar tikrai žinote, kaip saugiai naršyti? Ekspertas atskleidžia, kokius interneto apsaugos būdus turėtumėte kombinuoti

Kibernetinio saugumo bendrovės „Thrive DX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas 39 sekundes internete įvyksta nauja kibernetinė ataka. 

Dabar, kai kibernetinių nusikaltėlių duomenų nutekinimo taktikos keičiasi, svarbu teikti pirmenybę ir tinkamai interneto apsaugai.

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, dalijasi patarimais, kurie padės išvengti kibernetinių sukčių organizuojamų atakų ir tinkamai apsaugoti savo asmeninę informaciją.

„Kaip niekad aktyvūs dabar kibernetiniai sukčiai, todėl naršant internete svarbu pirmenybę teikti visapusiškai interneto apsaugai. Neužtenka naudoti tik vieną kurį nors apsaugos būdą – reikėtų kombinuoti kelis vienu metu.

Tokiu būdu visuomet išliksite budrūs ir tinkamai apsisaugosite nuo kenkėjiškų programų ir virusų“, – sako M. Užupis.

Bendram saugumui – VPN apsauga

Tam, kad užtikrintumėte savo saugumą internete, turėtumėte naudotis VPN tinklu – tai tarsi papildoma apsauga, jei naudojatės potencialiai nesaugiu prieigos tašku. VPN sukuria tarsi saugos tunelį nuo prietaiso iki VPN serverio.

Vadinasi, apsaugo tik tiek, kiek leidžia VPN tiekėjo serveris. Tai reiškia, kad VPN sukuria tarsi specialią išorinę apsaugos aplinką ir užtikrina, kad duomenys keliautų saugiai nuo jūsų įrenginio iki VPN serverio. Jeigu naudojate tikrai gerą VPN, kitų interneto apsaugos būdų naudoti nebūtina.

Be to, VPN suteikia galimybę prisijungti prie kitų šalių interneto serverių. Dažniausiai jūsų interneto prieiga būna apribota – daugelis interneto svetainių yra pasiekiamos tik tame regione, kuriame šiuo metu esate ir jūs.

Todėl kito regiono, prie kurio norite prisijungti, turinys jums nebus pasiekiamas. Visgi jeigu naudojate VPN, galite apeiti šiuos ribojimus, pasiekti norimą turinį ir išlaikyti saugumą.

Papildomai – integruota interneto apsauga

Visas žinomas kenkėjiškas programėles, netikras el. parduotuves ar suklastotus el. bankininkystės puslapius aptinka speciali interneto apsauga. Tai puikus įrankis, integruojamas  tinklo lygiu. Jis suteikia papildomą apsaugą naršant internete ir saugo nuo visų galimų interneto grėsmių bei kenkėjiško turinio.

Aptikęs kenkėjišką puslapį, įrankis iškart užblokuoja prieigą prie jo ir apie tai jus perspėja.

Beje, ši apsauga filtruoja tik jai tuo metu žinomus kenkėjiškus puslapius, tačiau jos duomenų bazė nuolat atnaujinama ir papildoma naujausiais duomenimis apie kenkėjiškas programas ar puslapius.

Kartu ši interneto apsauga veikia ir kaip turinio filtravimo įrankis. Jis puikiai pasitarnauja tėvams – su šia apsauga galima kontroliuoti ir apsaugoti vaikus nuo kenkėjiško, nelegalaus arba jų amžiui netinkamo turinio internete bei riboti atžalų naršymo valandas.

„Wi-Fi“ saugumas – irgi svarbus

Kiekvieną kartą, kai naudojatės viešu „Wi-Fi“ ryšiu, atminkite, kad jus gali matyti ir kiti prie to paties tinklo prisijungę vartotojai. Svarbu įsitikinti, kad toks internetas tikrai saugus.

Kiekvienas „Wi-Fi“ laikomas saugiu tada, kai yra užšifruotas. Interneto šifravimas yra duomenų konvertavimas į kodą, kurio niekas negali perskaityti – tokiu būdu jūsų duomenys ir visa naršymo istorija nėra pasiekiama pašaliniams.

Jeigu naudojatės šifruotu „Wi-Fi“ ryšiu, internete esate saugūs.

Kai jūsų naudojamas internetas nėra užšifruotas, jūsų asmeniniai duomenys gali būti lengviau pasiekiami kibernetiniams nusikaltėliams. Tada jiems paprasta sužinoti ir nutekinti jūsų slaptažodžius, kredito kortelių duomenis ar kitą slaptą ir tik jums žinomą informaciją.

Jeigu norite įsitikinti, ar internete naršote saugiai, pasitikrinkite dažniausiai lankomas svetaines. Jeigu jų nuorodos prasideda „https“ – dažniausiai jos visos būna užšifruotos.

Kiekvieną kartą pasinaudojus „Wi-Fi“ ryšiu jį išjunkite, nepalikite įjungto – tai padės išvengti automatinio prisijungimo prie nešifruoto interneto ir sutaupys jūsų telefono bateriją.

Be to, apsaugoti savo „Wi-Fi“ galite ir su specialiu protokolu – tai nustatymas, kurį galima įgalinti jungiantis prie „Wi-FI“ tinklo.

Vadinasi, kol jungiatės prie „Wi-Fi“, šis nustatymas tikrina, ar „Wi-Fi“ slaptažodis geras ir tinkamai užšifruotas. M. Užupio teigimu, su šiuo protokolu „Wi-Fi“ slaptažodis saugiai perduodamas į anteną.

Dabar populiarus tokią apsaugą suteikiantis protokolas yra vadinamas „Wi-Fi Protected Access” (arba WPA2).

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder