Astronomai aptiko labai greitą ir ryškų sprogimą nykštukinėje galaktikoje, esančioje už 500 milijonų šviesmečių nuo Žemės.
Iki šiol šio reiškinio kilmė buvo paslaptis, tačiau dabar mokslininkai spėja, kas tai buvo.
Pasak žurnale „The Astrophysical Journal“ paskelbto tyrimo, kuriame cituojamas fizikas, toks sprogimas gali įvykti, kai vidutinės masės juodoji skylė absorbuoja kaimyninę žvaigždę.
Pažymima, kad sprogimas, kuriam suteiktas pavadinimas CSS161010, ryškumo ribą pasiekė vos per 4 dienas, o vėliau lygis tik per 2,5 dienos gerokai sumažėjo.
Iki šiol astronomai yra užfiksavę tik 12 tokių paslaptingų kosminių sprogimų.
Tačiau naujieji CSS161010 duomenys nustebino mokslininkus, nes panašių charakteristikų kituose tokiuose įvykiuose jie nepastebėjo.
Iš pradžių manyta, kad tai galėjo būti supernova, tačiau išsamios analizės privertė mokslininkus šios teorijos atsisakyti.
Pasak mokslininkų, spinduliuotės raida panaši į stebimą galaktikų aktyviuose branduoliuose, kuriuose yra supermasyvių juodųjų skylių.
Tai rodo, kad sprogimai taip pat yra susiję su juodąja skyle, nors ir daug mažesne.
Astronomai spėja, kad nykštukinės galaktikos centre yra vidutinės masės juodoji skylė, kurios masė maždaug 400 kartų mažesnė už Pieno kelio masę - tai yra maždaug 100 000-100 000 kartų didesnė už Saulės masę.
Šiuo metu kosmose aptikta labai nedaug tokių objektų, nes juos sunku identifikuoti.
Tačiau tokių juodųjų skylių tyrimai yra labai svarbūs norint suprasti šių žiaurių objektų formavimąsi ir evoliuciją.
Mokslininkai įsitikinę, kad būtent vidutinės masės juodosios skylės yra supermasyvių juodųjų skylių, esančių didelėse galaktikose, tokiose kaip mūsų Paukščių takas, statybinė medžiaga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą