Visgi, prieš šokant į vieną iš tūkstančių Lietuvoje esančių atvirų vandens telkinių, reikėtų pasikartoti saugaus elgesio juose taisykles – juk kasmet nutinka nemažai vasarą ar visą gyvenimą apkartinančių nelaimių.
Nenerti stačia galva
Lietuvių liaudies posakis apie nėrimą stačia galva – nemažą įsitraukimą į kažkokią veiklą, kalbant apie maudynes galėtų būti suprantamas ir itin tiesiogiai.
Šuolis į vandens telkinį, nepatikrinus jo gylio ir dugno, gali būti pavojingas – juk keičiasi net ir pažįstamų ežerų bei upių dugnai.
Toks neatidumas, kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, kiekvienais metais yra susijęs su nemenkais sužalojimais ir kartais net gyvenimą iš pagrindų apverčiančiais liekamaisiais reiškiniais.
„Neįvertintas vandens telkinio gylis ar dugno nuolydis, kai vienoje vietoje galima nesiekti jo kojomis, o vos už kelių žingsnių būti visai seklu, lemia ir sunkias traumas: atsitrenkus į dugną patiriami kaulų, net kaklo ar pečių juostos kaulų lūžiai.
Kartais šie sužalojimai baigiasi paralyžiumi, o jei pagalba nesuteikiama iškart – net mirtimi“, – apibendrina pašnekovė ir priduria, kad pernai Lietuvoje iš vandens ištraukta 118 skenduolių.
Negalima skubėti
Pasitaiko ir tokių situacijų, kai stiprūs sužalojimai patiriami iškritus iš motorinių greitaeigių vandens transporto priemonių, pavyzdžiui, katerių ar vandens motociklų.
Tuomet pas medikus tenka apsilankyti ir dėl galūnių sąnarių išnirimų, raiščių plyšimų bei susidariusių kraujosruvų. Pavojus vandenyje gali grėsti ir užsiimant kur kas ramesne veikla.
Taip pat nėrimas stačia galva į maudynes gali pasibaigti ir raumenų spazmais.
Prieš pradedant maudynes yra būtina pasimankštinti, o tada apsišlakstyti vandeniu, palaipsniui prisitaikyti prie jo temperatūros, kad organizmui panirus, nebūtų didelio šoko.
Kitaip raumenis gali sutraukti mėšlungis ir žmogus gali pradėti skęsti, to tikimybė padidėja prieš maudynes smarkiai įkaitus saulėje.
Problemų pridaro ir saulė
A. Jusė primena, kad į vandenį jokiu būdu nereikėtų lipti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, kramtant maistą ar gumą, nes galima užspringti.
Taip pat – sutemus, artėjant audrai, pakilus vėjui, žaibuojant ar stipriai lyjant. Patariama vengti maudynių atokiose vietose, kur nėra kitų žmonių, gali būti sunku prisišaukti pagalbą.
O išsirengus į maudynes su draugų kompanija, derėtų nepervertinti savo jėgų, pavyzdžiui, varžantis su kitais plaukti per toli nuo kranto.
„Draugų kompanijoje taip pat lengva užsimiršti, mėgaujantis tiesiogine saulės šiluma praleisti pernelyg daug laiko.
Dėl tokių nesaikingų saulės vonių patiriami odos nudegimai ir gali padidėti piktybinių odos susirgimų rizika, ištinka saulės smūgiai, kai pradeda svaigti ir skaudėti galvą, spengia ausyse, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, pakyla temperatūra, žmonės net nualpsta.
Todėl pasijutus blogai krante, jokiu būdu negalima lipti į vandenį ir taip mėginti atsigaivinti“, – perspėja draudimo ekspertė.
Vandens telkinio dugne – gausu pavojų
Net ir laikantis visų šių saugaus elgesio vandenyje taisyklių, galima susižeisti įlipus į vandenį. ERGO nelaimingų atsitikimų draudimo duomenimis atviruose vandens telkiniuose vis dar pasitaiko atvejų, kai užlipama ant dugne gulinčių butelių šukių, įsipjaunama į kriaukles.
Ilsintis užsienyje susižeidžiama užlipus ir ant jūros ežių, kurie turi labai aštrius bei kietus spyglius, pasitaiko ir nuodingų medūzų nudilginimų. Maudantis tiek svetur, tiek Lietuvoje, grėsmę gali kelti vandens srovės ir gerokai žemesne temperatūra pasižymintys sūkuriai.
„Susidūrus su stipresne vandens srove ar sūkuriu, reikėtų pasiekti dugną ir nuo jo atsispirti, jei susižalojama koja ar ją sutraukia mėšlungis, reikėtų apsiversti ant nugaros, pasistengti nurimti ir nesiblaškant šauktis pagalbos, atkreipti kitų žmonių dėmesį.
Pamačius skęstantį asmenį reikėtų kviesti gelbėjimo tarnybas numeriu 112 ar patiems savarankiškai gelbėti žmogų, paduoti jam gelbėjimo ratą ar tiesiog virvę, lazdą, kuria jį galėtų ištraukti į krantą“, – pataria ERGO atstovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą