Prieš šventes - kalėdinių eglučių spindesį aikštėse, kiemuose, namuose. Miestai ir miesteliukai varžosi, kurio eglutė gražiausia. Jų gyventojai ateina prie jų, grožisi, svajoja.
Nuotaika pakylėta - laukiama stebuklo. Pilnas feisbukas trafaretinių idiliškų vaizdelių - šeimų, apsirengusių vienodomis pižamomis, nuotraukų prie pasakiškai išpuoštų eglių.
O kai šventės baigiasi, visu „gražumu“ atsiskleidžia kalėdinių eglučių, gulinčių prie šiukšlių konteinerių, skurdas. Deja, tai nesustabdomas dalykas, nes visos šventės kažkada baigiasi. Nemažai žmonių bando išvengti to graudaus momento puošdami dirbtines arba išsinuomotas eglutes.
Tiesa, žmonės bando sukultūrinti šitą reiškinį. Kad pusplikėmis šakomis prie konteinerių gulinčios eglutės negraudintų jautrių sielų, Vilniuje paruošta net 115 vietų, kur galima atnešti savo „nusišventusią“ eglutę.
Nors ko čia stebėtis. Juk ir žmogaus gyvenimas toks pat. Jaunystėje - svaiginamos siekių aukštumos ir ne visai ori senatvė senelių namuose. Nieko nepadarysi, toks gyvenimas, kupinas ir skrydžių, ir nuopuolių.
* Humoristinio žanro rubrikos „Bulvaras" nerekomenduojama skaityti neturintiems fantazijos ir humoro jausmo.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą