Bulvaras: Neįtikėtinas žmonių pasiaukojimas

Vienas organizacijos „Nenorime girtis, bet mes iš Klaipėdos“ narys vedžiodamas šunelį pastebėjo žiojėjantį atvirą kanalizacijos šulinį. Juk gali įkristi ne tik kačiukas ar šuniukas, bet ir vaikas ar liesa močiutė pensininkė.

Vyras strimgalviais lėkė namo ir išardė savo dar gerą spintą, idant pridengtų pavojų. Žmona, žinoma, jo nepagyrė.

O ką jis būdamas miesto patriotu turėjo daryti? Kol prisiskambins į Savivaldybę, kol išklausys automatinių pranešimų, kol leisis vaikomas po kabinetus, žiūrėk, nelaimė jau ir įvyks. Veikti reikėjo nedelsiant.

Bet, kaip sakoma, lazda turi du galus. Dabar niekas nemato tos kanalizacijos skylės, policininkai negaudo ilgapirščių, tempiančių į metalo supirktuves kanalizacijos šulinių dangčius, ta tarnyba, jeigu tokia yra uostamiestyje, kuri turi rūpintis tokiais dalykais žemėje, neskambina pavojaus varpais.

Žodžiu, niekas nieko nedaro, nes nėra problemos. Bet vakariniuose rajonuose praneša lietų, plokštė greitai supus, problema vėl atsiras. Nieko tokio. Tada kitas klaipėdietis turės ardyti savo spintą.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder