Galbūt kokiai nors močiutei, prižiūrinčiai žaidžiantį anūkėlį, buvo per kieta sėdėti ant tų apskritimų, tad ji atsivilko savo kėdę, o paskui skubėjo namo ir ją pamiršo. O gal pagalvojo, kad ateis čia ir kitą dieną, tad kam be reikalo tampytis.
O gal šioje vietoje vyko koks nors kaimynų pasitarimas, vienam pritrūko vietos atsisėsti, tai jis atsinešė savo kėdę. Kadangi pasitarimo metu tiek daug ir energingai kalbėjo, kad net sudraskė kėdės atlošą ir kažkur nulėkė vienas ratukas, tokios jos nebenorėjo pasiimti.
Įtikinamiausia versija - rajono gyventojas nenorėjo atitarnavusios savo kėdės nešti prie šiukšlių konteinerio, nes tai daryti draudžiama. Jeigu kas nors, neduok Dieve, nufotografuotų bededantį, tai dar baudą gali tekti susimokėti. Todėl atnešė ją čia ir pastatė - pamanė, kad čia ji tarp kitų sėdimų vietų nekris į akis. Kaip čia buvusi ir spalviniu atžvilgiu. Be to, visko gali būti, kad ji, įgavusi antrą kvėpavimą, dar gali pasitarnauti rajono gyventojams. Kam išmesti gerą daiktą.
* Humoristinio žanro rubrikos „Bulvaras" nerekomenduojama skaityti neturintiems fantazijos ir humoro jausmo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą