Cheopso piramidės statyba: mokslininkai atskleidė senovės egiptiečių inžinerinę paslaptį

Šimtmečius archeologai suko galvas, kaip senovės egiptiečiai, neturėdami šiuolaikinių kranų, galėjo užkelti iki 60 tonų sveriančius akmens blokus į dangoraižio aukštį. Panašu, kad vienintelio iki šių dienų išlikusio pasaulio stebuklo statybos paslaptis pagaliau atskleista.

Weill Cornell Medicine mokslininkas daktaras Simon Andreas Scheuring žurnale Nature paskelbė tyrimą, kuris iš esmės perrašo Egipto architektūros istoriją. Apie tai rašo Daily Mail.

Pasak jo skaičiavimų, Cheopso piramidė buvo pastatyta ne tūkstančių vergų brutalia jėga, tempiant akmenis per smėlį, o naudojant pažangią ir kruopščiai apgalvotą inžinerinę sistemą.

Greitis – vienas blokas per minutę

Didžiausia piramidės paslaptis – statybų tempas. Kad piramidė būtų pastatyta per maždaug 20 metų, masyvūs akmens blokai turėjo būti montuojami kas kelias minutes.

Daktaras Scheuringas teigia, kad tai buvo įmanoma tik naudojant slankiojančių priešsvorių sistemą. Jo skaičiavimai rodo, kad vidiniai mechanizmai leido kelti akmenis stulbinamu greičiu – kartais net po vieną bloką per minutę.

Didžioji galerija – techninis tunelis

Mokslininkas iš naujo įvertino žinomų vidinių piramidės patalpų paskirtį:

Didžioji galerija ir Kylantis koridorius buvo ne ceremoniniai praėjimai, o nuožulnios rampos, kuriomis žemyn slydo sunkūs priešsvoriai. Jie sukurdavo traukos jėgą, leidžiančią kelti akmens blokus aukštyn kitoje piramidės dalyje.

Įrodymai: ant galerijos sienų matyti būdingi įbrėžimai, nutrintos ir nušlifuotos vietos. Tai ne ritualinių procesijų pėdsakai, o mechaninio nusidėvėjimo ženklai, atsiradę dėl milžiniškų rogių, kurios tūkstančius kartų judėjo pirmyn ir atgal.

Granitinė kamera – tarsi „pavarų dėžė“

Ypatingą dėmesį tyrėjas skyrė Prieškambariui – mažai patalpai prieš Karaliaus kamerą. Anksčiau manyta, kad tai buvo spąstai kapų plėšikams.

Scheuringas įrodo, kad iš tikrųjų tai buvo skriemulių valdymo stotis:

Grubi sienų apdaila ir keistos įpjovos granite rodo, kad čia buvo tvirtinamos medinės sijos ir virvės.

Visa sistema veikė kaip reduktorius – darbininkai galėjo keisti virvių konfigūraciją, kad padidintų kėlimo jėgą ir galėtų pakelti itin sunkius, iki 60 tonų sveriančius blokus.