Dainininkės Katažinos mama prisiminė, kaip Zvonkus atvažiavo prašyti dukros rankos: sakom – jei tau tinka, tai imk

Gyvenimiškų pokalbių laidoje „Jos vardas Mama“ moteris papasakojo apie garsios dainininkės vaikystę ir muzikinės karjeros pradžią.

„Katažina – jauniausia mūsų dukra. Gimė net 10 metų skirtumu nuo seserų, nes vyras norėjo dar sulaukti sūnaus.

Kai gimus jai kaimynė paklausė, tai kas gimė, jis atsakė – vėl tas pats, – juokdamasi prisiminė moteris.

– Bet paskui jis labai džiaugėsi Katažina, nes jos visur būdavo daug. Jis ją labai mylėjo. O kai ji pradėjo dainuoti viešai, tai atsisėsdavo prie televizoriaus žiūrėti ir visada verkdavo. Man pačiai per pirmuosius jos pasirodymus prireikdavo valerijono. Paskui jau pripratom, kad ji ir ten, ir ten pasirodo.“

Dainininkės mama prisiminė, kad dvi vyresnės sesės Katažinai vaikystėje buvo puikios auklės ir tai labai palengvino šeimos gyvenimą, nes mieste, kur šeima gyveno, nebuvo vaikų darželio. Vėliau jauniausią dukrą H. Nemyčko netgi vesdavosi su savimi į darbą – dirbo mokykloje sekretore.

„Katažinai labai ilgai neaugo plaukai, su skarele ėjo į pirmą klasę. Vaikai labai tyčiojosi“, – skaudžius išgyvenimus prisiminė laidos viešnia.

Tačiau būtent mokykloje prasidėjo muzikinė dukros karjera: „Ji turėjo labai gerą muzikos mokytoją, kuris visur ją vežiodavosi – ir į Lenkiją, ir į Vilnių, ji giedodavo bažnyčioje.“

Pradėjus mokytis muzikos mokykloje jai teko mokytis groti akordeonu. Nors iš pradžių nenorėjo šio instrumento, bet viskas taip sekėsi, kad septynerių metų mokslus Katažina pabaigė po 2,5 metų. Tada įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją ir ten taip pat grojo akordeonu. Šeimoje šiuo instrumentu grojo ir abu dainininkės tėvai:

„Mudu su vyru abu grodavom akordeonu. Natų nepažinojom, bet net vestuvėse esam groję.“ Moteris juokėsi, kad gerąsias savybes dukra paveldėjo iš jos: „Katažina tokia paprasta, neišpuikusi. Visada su visais sugyvendavom, jai visi žmonės geri. Aš pati tokia.“

Laidos vedėjos paprašyta prisiminti Katažinos ir Deivydo Zvonkaus meilės pradžią, moteris papasakojo, kad viskas nutiko taip, kaip ir turėjo nutikti.

„Turėjo ji tų bernų, bet vis ne tie, – juokėsi ji. – Vieną kartą buvo derliaus šventė, ir žiūriu – Katažina atvažiuoja su Zvonkum kartu.

Tada pirmą kartą pamačiau. O kitą kartą atvažiavęs jau paprašė rankos. Sakom – žiūrėk, jei tau tinka, tai imk. Juk ji jau ne maža mergaitė, o jis irgi buvo ženotas. Tik šliūbo neturėjo.“