Didžiausias pasaulyje klonas slepiasi Baltijos jūroje: driekiasi 550 kilometrų (foto)

Šios dvi rūšys - tai paprastasis pūslėtalapis (Fucus vesiculosus) ir siaurasis pūslėtalapis (Fucus radicans), iš kurių pastarasis buvo laikomas vyraujančia rūšimi Botnijos įlankoje, Baltijos jūros regione tarp Švedijos ir Suomijos.

Tačiau ištyrę šioje teritorijoje paimtų jūros dumblių mėginių DNR, Geteborgo universiteto (Švedija) mokslininkai nustatė, kad siaurasis pūslėtalapis yra vienas didžiulis moteriškos lyties paprastosios pūsliažuvės klonas.

© Baltijos jūroje aptiktas didžiausias pasaulyje dumblių klonas Nuotrauka: Lena Bergström

„Šį kloną sudaro milijonai individų, kai kuriose vietovėse jis visiškai dominuoja, o kitose auga kartu su lytiškai plintančiais pūsliažuvių individais“, - teigė tyrimo autorius Rikardas Pereira (Ricardo Pereyra), vadovavęs genetinei analizei. 

„Baltijos jūroje aptikome dar kelis didelius klonus, tačiau prie Švedijos Botnijos įlankos esantis moteriškasis klonas yra didžiausias klonas - tikra supermoteris.“

Pereyra nejuokavo sakydamas, kad klonas buvo didelis. Jis dominuoja daugiau kaip 550 kilometrų (342 mylių) Botnijos įlankos pakrantės vietose, išplitęs dėl srovių, nunešusių pradinės patelės fragmentus į naujas vietas, kur iš jų išauga naujas individas, turintis tą pačią genetinę medžiagą kaip ir originalas.

Į didžiausio pasaulyje klono titulą pretenduoja ir 180 km (112 mylių) ilgio jūros žolių klonas Australijos Ryklių įlankoje bei Pando - didžiulis drebulės drebulės klonas, išsiplėtęs 42,6 ha (105,3 akrų) plote Jutos valstijos Fishlake nacionaliniame miške.

Kyla klausimas, kodėl turėtų būti svarbu, kad viena jūros dumblių rūšis buvo laikoma kita? Arba kad yra didžiulis jos klonas? Atsakymas susijęs su klimato kaita, šiltėjančiais vandenynais ir gamtosauga.

„Baltijos jūra įžengia į šiltesnio ir tikriausiai dar gaivesnio jūros vandens laikotarpį. Naujomis sąlygomis visos rūšys turi stengtis prisitaikyti, kad išgyventų, taip pat ir svarbios pūsliažuvės, - sakė pagrindinė autorė Kerstin Johannesson, jūrų ekologijos profesorė.

„Klonui beveik visiškai trūksta genetinės variacijos, kuri kitu atveju reiškia, kad populiacijoje yra individų, galinčių susidoroti su pokyčiais ir padėti rūšiai išlikti.“

Svarbu, kad paprastoji pūsliažuvė išliktų; kelios rūšys, įskaitant žuvis, sraiges ir vėžiagyvius, yra priklausomos nuo jos kaip prieglobsčio ar maisto šaltinio. Jei jūros dumbliai nesugeba prisitaikyti, didėja rizika, kad jos taip pat gali neišgyventi.

Žinant Baltijos jūros dumblių rūšių genetinę įvairovę ir sudėtingumą, būtų galima to išvengti, nes gamtosaugininkai geriau suprastų, kaip jas valdyti kintant sąlygoms.