Drambliai ir mirtis: mitas apie „dramblių kapines“ ir tikrasis šių gyvūnų mirties suvokimas
Šios istorijos leidžia manyti, kad drambliai gali suprasti ir numatyti savo mirtį. Tačiau, kiek teisingi yra šie spėjimai ir ar tokios „kapinės“ iš tiesų egzistuoja?
Apie tai pasakoja „Live Science“.
Kartais Afrikoje vienoje vietoje randama daug dramblių lavonų.
Tačiau tokie atvejai paprastai būna susiję su išoriniais veiksniais, tokiais kaip sausra, brakonieriavimas ar nuodingi dumbliai, kurie vienu metu gali apnuodyti šimtus dramblių.
Portsmuto universiteto gyvūnų elgsenos ekspertė Leanne Prups aiškina, kad ryšys tarp šių masinių žūčių ir mito apie dramblių „kapines“ nepasitvirtino.
Taigi, nors populiariojoje kultūroje populiari mintis, kad drambliai sąmoningai eina mirti į vieną vietą, mokslininkai ją laiko mitu.
Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad drambliai tikriausiai emociškai reaguoja į savo giminaičių mirtį.
Ypač yra atvejų, kai drambliai galbūt laidojo mirusiuosius, o tai verčia spėlioti apie jų mirties suvokimą.
Pavyzdžiui, Indijoje mokslininkai nustatė keletą atvejų, kai mažų Azijos drambliukų kūnai buvo rasti beveik visiškai palaidoti purvinuose grioviuose, o iš žemės kyšojo tik kojos.
Tai leido daryti išvadą, kad drambliai savo mirusius artimuosius laidoja nenaudodami jokių įrankių.
Panašių palaidojimų užfiksuota ir tarp Afrikos dramblių, kur mirusių jauniklių kūnai buvo uždengti šakomis ir lapais.
Tačiau, pasak Prups, negalima tvirtai teigti, kad tokie laidojimai buvo atliekami sąmoningai, nes mokslininkai niekada nėra tiesiogiai stebėję šio proceso.
Vis dėlto yra ir kitų faktų, patvirtinančių dramblių emocinį mirties suvokimą. Yra žinoma, kad jie dažnai būna prie mirusių bandos narių kūnų, kartais ištisas valandas ar net dienas.
Be to, drambliai rodo aiškius streso požymius, kai yra šalia mirusių giminaičių.
Be to, drambliai dažnai bendrauja su savo mirusių giminaičių palaikais: jie liečia, šniukštinėja ir net domisi kitų dramblių kaukolėmis ir iltimis.
Mokslininkai mano, kad šie gyvūnai gali atpažinti mirusiuosius pagal fizinius bruožus ir tikriausiai patiria emocinę reakciją stebėdami jų palaikus.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad, nepaisant visų šių stebėjimų, nėra įtikinamų įrodymų, jog drambliai iš tikrųjų supranta savo mirtį ar atlieka su ja susijusias specialias apeigas.
Prupsas primena, kad gali būti, jog drambliai paprasčiausiai rodo emocinę reakciją į savo giminaičių mirtį, nesuvokdami jos kaip sąvokos.
Mokslininkai teigia, kad, užuot laikę dramblius būtybėmis, žinančiomis, kad mirs, mes vis dar negalime tiksliai suprasti, kaip šie gyvūnai suvokia mirtį.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą