„Eurovizijos“ dainų konkurse neapsieinama be politinį atspalvį turinčių dainų: pateikė išsamų sąrašą

Eurovizijos taisyklėse konkursas apibūdinama kaip „nepolitinis renginys“.

Kilus šiam skandalui Izraelio kultūros ministras tvirtino, kad daina „nėra politinė“, o nacionalinis Izraelio transliuotojas „Kan“ pareiškė, kad atmes bet kokius raginimus keisti dainos žodžius.

Kad ir kokie būtų ketinimai, buvo daug kitų dainų, kurios aplenkė taisykles ir kuriose radosi politinio atspalvio. Kviečiame su jomis susipažinti.

Italija 1974 m.

Gigliola Cinquetti dainoje „Si“ svarstė apie išsiskyrimą, bet nusprendė įsipareigoti ir ištarti meilei „taip, taip!“.

Su Eurovizijos organizatoriais problemų nekilo, bet konkursas sutapo su referendumu dėl skyrybų Italijoje.

Daina buvo pripažinta propaguojančia santuoką ir uždrausta per Italijos radiją ir televiziją.

Sužinokite daugiau

Graikija 1976 m.

Nors šio laikmečio „Eurovizijos“ taisyklės nėra visiškai aiškios, sunku patikėti, kad šiandien į konkursą patektų daina, kurioje tiesiogiai apgailestaujama dėl 1974 m. Turkijos invazijos į Kiprą.

Atlikėja Mariza Koch nesikukindama užsiminė apie pabėgėlių stovyklas ir net apie Kipro bombardavimą septintajame dešimtmetyje.

Turkija, kuri nedalyvavo konkurse, cenzūravo šią dainą savo televizijos laidose ir pakeitė ją nacionalistine turkų daina.

Turkija ir Norvegija 1980 m.

1980 m. Turkiją buvo ištikusi politinė krizė ir, skirtingai nei kitos regiono šalys, ji turėjo importuoti didžiąją dalį naftos.

Buvo galima tikėtis, kad „Eurovizijoje“ šalies atstovai atliks nuotaikingą, lengvą dainą, bet ne, savo bėdas jie pristatė konkurso scenoje.

Ajda Pekkan atlikdama dainą „Petr'oil“ aiškiai transliavo, kad šaliai trūksta degalų.

„Kai tu atėjai, tarsi saulė nušvito. Nušvietusi mano dieną ir naktį, mano gyvenimas buvo nuostabus.

Dabar staiga viskas pasikeitė. Be tavęs gyventi sunku ir sunku. Gražus benzinas, saldus benzinas! Man dabar reikia tavęs, benzine!“, – dainavo turkų atstovė.

Tais pačiais metais Norvegija įtraukė tradicinę samių tautos dainą ir dainavo siekdama solidarizuotis su samių aktyvistais, paskelbusiais bado streiką prie Norvegijos parlamento.

Streikas buvo paskelbtas dėl hidroelektrinės užtvankos statybų.

Gruzija 2009 m.

„Eurovizijoje“ galima išsisukti nuo atsakomybės už gana įžūlius dalykus, tačiau Gruzijai to padaryti nepavyko.

Daina „We Don't Wanna Put In“ buvo apie tai, kad Gruzija atsisako tam tikro Rusijos lyderio ir siekia stoti į Europos Sąjungą.

„Man patinka visos Europos šalys ir aš myliu Europą“ – skambėjo „Eurovizijoje“.

Dainos pavadinimas taip pat buvo kandžiai akivaizdus, o eilutę „Imma try to shoot in“ (liet. pabandysiu šaudyti) kartu su pistoleto prie galvos šokio judesiu buvo galima suprasti kaip kurstymą žudyti.

Tiesa, pasirodymas taip ir nepateko į finalą.

Armėnija 2015 m.

Armėnijos dainą „Don't Deny“ „Eurovizijos“ organizatoriai pristatė kaip kūrinį apie laimę, „kai žmonės yra vieningi ir gyvena darnoje su savimi, savo šeimomis, meilės santykiais ir pan.“

Tačiau Turkija ir Azerbaidžanas teigė, kad šis pavadinimas yra į juos nukreiptas politinis pareiškimas apie 1915 m. vykdytą armėnų genocidą.

Jie taip pat citavo, tiesa, gana akivaizdų, muzikinį vaizdo klipą, kuriame po XX a. pradžios drabužiais vilkinčių šeimų vaizdų seka tuščios kėdės.

Kilus pasipiktinimui Armėnija pakeitė dainos pavadinimą į galbūt dar labiau kaltinantį „Face the Shadow“ (liet. susidurk su šešėliu), tačiau visi buvo nuraminti.

Ukraina 2016 m.

Pastaruosius kelerius metus Ukrainai pagrįstai buvo suteikta šiek tiek daugiau laisvės nei daugeliui kitų konkurso dalyvių.

2023 m. dainoje „Plieninė širdis“ buvo nuoroda į mūšį plieno gamykloje „Azovstal“, o 2022 m. konkursą laimėjusiame kūrinyje „Stefania“ motinos vaizdai turėjo patriotinį atspalvį.

Tačiau anksčiau ukrainiečių dainos buvo dar labiau politiškos.

2005 m. hiphoperių GreenJolly daina „Razom Nas Bahato“ buvo ankstesnių metų Oranžinės revoliucijos himnas. Tiesa, „Eurovizijos“ organizatoriai privertė atlikėjus pakeisti dainos žodžius, prieš leisdami dalyvauti konkurse.

Tuo tarpu 2007 m. Verkos Serdučkos daina „Dancing Lasha Tumbai“ sulaukė Rusijos klausytojų nepasitenkinimo.

Jie manė, kad frazė „lasha tumbai“ skamba kaip „atsisveikinimas su Rusija“.

O štai 2016 m. Ukraina laimėjo su daina „1944“, kurioje kalbama apie tais metais sovietų pajėgų vykdytą Krymo totorių etninį valymą.

Islandija 2019 m.

2019 m. Tel Avive, Izraelyje pasirodžiusi islandų grupė „Hatari“ padovanojo kūrinį „Hatrið Mun Sigra“, kuris reiškia „neapykanta nugalės“.

Dainoje buvo girdėti šūkiai: „Visuotinis užmaršumas! Vienašališka egzekucija!“

Priedainyje nuspalvintas raudomis, kūrinys buvo aiškiai nukreiptas prieš fašizmą, o grupė padarė dar aiškesnį politinį pareiškimą per balsavimą mojuodama Palestinos vėliava.

Už tai jai buvo skirta 5 000 eurų bauda.

Kroatija 2023 m.

Tema apie Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Kroatijoje aktyviai skamba nuo 2021 m., kuomet jį politiniuose mitinguose palaikiusi grupė „Galasy ZMesta“ dainavo: „Aš išmokysiu tave šokti pagal muziką, aš išmokysiu tave vaikščioti pagal liniją, tu būsi viskuo patenkintas“. Jiems buvo uždrausta pasirodyti konkurse.

Visgi, gana užmaskuota ir kritiška nuoroda į A.Lukašenką vėliau pasirodė kroatų komedijos rokerių „Let 3“ dainoje „Mama ŠČ“, kurios muzikiniame vaizdo klipe jie ant traktoriaus važiavo apsirengę kaip diktatoriai.

Tai buvo užuomina į traktorių, kurį A.Lukašenka padovanojo Vladimirui Putinui gimtadienio proga.

Šveicarija 2023 m.

Griežčiausias antikarinis pranešimas Rusijos ir Ukrainos konflikto akivaizdoje nuskambėjo iš neutralių šveicarų lūpų.

„Nenoriu būti kareivis, kareivis. Nenoriu žaisti su tikru krauju. Negaliu apsisukti ir bėgti. Jokių vandens šautuvų. Tik kūnų maišai, kuriais tapome.“, – kūrinyje „Watergun“ dainavo Remo Forrerio.

„Mano karta turi gyventi su sprendimų, kurių nepriėmėme, pasekmėmis. Tai vargina, bet aš vis dar turiu vilties, kad pokyčiai įmanomi“, – interviu metu sakė atlikėjas.