Genetikos keistenybės: skirtingų rasių dvynukės

Stulbinamai nepanašios

Pažiūrėjus į mažylių nuotraukas, padarytas joms vos gimus, susidaro įspūdis, kad fotografas specialiai parinko dvi kuo nepanašesnes mergaites.

Vienos - šviesiai rudi garbanoti plaukai ir žydros akys, kitos - tamsi oda, tamsiai kaštoniniai plaukai ir tamsios, kone juodos akys. Vis dėlto, pasirodė, tai yra seserys. O geriau įsižiūrėjus išties galima įžiūrėti tam tikrą mergaičių panašumą. Tiesiog Liusi - europietiškas Merės variantas. O galbūt atvirkščiai: Merė - afrikietiškas Liusi variantas.

Tikimybė, kad dvynių išvaizda bus tokia radikaliai skirtinga, yra lygi maždaug 1:500, taigi sesučių nuotrauka iškart paplito internete kaip virusas.

Joms gimus, tėvus ištiko šokas. Bet iš tiesų tokių nevienodų mergyčių gimimą paaiškinti nesunku, nes jų mama - pusiau afroamerikietė iš Jamaikos, o tėtis - tikras britas.

Vadino įdukrinta

Šeima gyvena Glosteryje (Dž.Britanija), be Merės ir Liusi sutuoktiniai augina dar tris vaikus. Įdomu, kad Liusi šeimoje - vienintelė baltaodė mergaitė, neskaitant šeimos galvos. Ir tai nekeista, nes genai, nuo kurių priklauso tamsi odos spalva, tamsūs plaukai ir akys, paprastai dominuoja ir užgožia „šviesius" genus. Liusi atiteko tėčio odos spalva, Merei - mamos, o kiti trys vaikai atrodo tarsi tarpinis tėvų variantas, paveldėję po lygiai ir tėvo ir mamos bruožų.

Dėl tokio „gamtos pokšto" Liusi mokykloje buvo nelengva. Maža to, kad bendraklasiai netikėjo, jog jos su Mere yra dvynės, tai dar ir erzino mergaitę, kad ji yra įvaikinta, juk jos broliai ir seserys - ne europietiškų bruožų. Pliusas buvo tik tas, kad nei mokytojai, nei mokslo draugai mokykloje jų nepainiodavo.

Skirtingas įvaizdis, skirtingi interesai

Kaip prisimena mama, iki 10-ies metų mergaitės rengdavosi vienodai, o ūgtelėjusios nutarė, kad to daryti neverta - jos nepanašios, tai kam vilkėti vienodus drabužius.

Sesutės pradėjo akcentuoti kontrastą: šviesiaodė mergaitė pradėjo prašyti tėvų jai pirkti tamsius drabužius, o jos garbanota tamsiaodė sesė visada rinkdavosi šviesių arba įvairiaspalvių spalvų aprangą. Tokiu pačiu principu jos vadovavosi ir rinkdamosi kosmetiką: Liusi patinka vienoks makiažas, Merei - kitoks.

Beje, buvo jų gyvenime vietos ir paaugliškiems eksperimentams: žiedai įvairiose kūno vietose, ryškus makiažas, plaukų dažymas netikėtomis spalvomis ir iššaukiantys aprėdai. Dabar, kai seserys - jau suaugusios, Liusi nutarė radikaliau pakeisti savo išvaizdą: merginai nepatinka jos natūralios garbanos, ji jas tiesina.

Jei kalbėsime apie charakterius, čia išryškėjo prigimties ypatumai: afroamerikietė Merė, kaip būdinga daugeliui tamsiaodžių merginų, yra labai linksmo būdo ir linkusi bendrauti, labai aktyvi ir emocinga. O europietė Liusi - kukli ir net drovi, nemėgsta dėmesio ir triukšmingų kompanijų, vertina nuošalumą ir ramybę.

Ir net profesijas merginos pasirinko skirtingas: Liusi įstojo į Glosterio koledžo meno ir dizaino fakultetą, o Marija studijavo teisę ir psichologiją Čeltenhemo koledže.

Nors seserys yra tokios nepanašios ir išoriškai, ir pagal temperamentą, ir skirtingų skonių, jos vis tiek junta tą nematomą jas siejančią giją. Ir neįsivaizduoja, kaip galėtų gyventi viena be kitos, juk jos - dvi puselės, tegu ir nevienodos. „Mes kaip angliška arbata su pienu", juokauja merginos.

Ką sako mokslas

Kaip nesunku suprasti, seserys Liusi ir Marija Eilmer - ne monozigotinės, o dizigotinės (dviejų kiaušinėlių) dvynės. Tai vyksta, kai dvi apvaisintos kiaušialąstės vienu metu prisitvirtina prie gimdos sienelės. Jas apvaisina du skirtingi spermatozoidai, ir gimsta dvyniai, kurie gali turėti visiškai skirtingus genų rinkinius: vienam tenka daugiau tėvo, kitam - motinos genų.

Mokslininkai teigia, kad tikimybė susilaukti monozigotinių dvynių visoms mūsų planetos sutuoktinių poroms yra vienoda, apie 1:250. Bet esama veiksnių, kurie padidina būtent neidentiškų dvynių gimimo tikimybę: jų dažniau pasitaiko tam tikrose etninėse grupėse. Didžiausias rodiklis - nigeriečių šeimose, mažiausias - japonų.

Genetika - nuostabus dalykas: broliai, seserys gali būti skirtingos odos spalvos, o mamos ir dukros arba tėčiai su sūnumis - stebėtinai panašūs, kaip du vandens lašai. Tokių pavyzdžių pasitaiko bet kurioje šalyje, bet kuriame mieste.