„G&G Sindikatas“ užkūrė 30-mečio pirtį: kas kitas išlaikytų publikos šėlsmą tris valandas?

Dar rudenį grupės narys Donatas Juršėnas-Donciavas teigė, kad šis koncertas jiems bus išskirtinis. „Į tai, kas vyks scenoje, bus įdėta mega daug širdies ir energijos, net neabejokite“, – sakė jis, o Kastytis Sarnickas-Kastetas pridūrė: „Kursime tokią atmosferą, kurioje jaučiamės geriausiai. Žiūrovai galės pamatyti mus ir visiškus gangsta reperius, ir nuoširdžius lyrikus.“

Šeštadienį visa tai išsipildė. 

30 metų scenoje praleidę Sindikato smogikai nemėgsta „proginių pavadinimų“, nekreipia dėmesio į skaičius ir nešvenčia jubiliejų. Jie sako, kad svarbiausia yra ne sukaktys, o tai, kad per tiek laiko nepasikeitė juos siejančios vertybės ir moralinis stuburas. Ir visgi apvalios sukakties ženklų buvo, tai atsispindėjo ir scenografijoje, ir kūrinių pasirinkime.

Reperių scena buvo padalinta į tris jų kūrybinį kelią siejančias platformas: kairėje – stilizuota, plakatais „apklijuota“ įrašų studija, prie kompiuterio – Donciavas, prie DJ pulto – Artūras Matkevičius-Mamania, o prie mikrofono vienas kitą keičia Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir Kastetas. 

Dešinėje – garsioji Vokiečių gatvė, veiksmą joje apdainavęs „G&G Sindikatas“ ilgai nesitraukė iš radijo topų, tie laikai turėjo didelės įtakos jų iki šiol neblėstančiam aktualumui. O scenos centre – „dabar ir čia“ lokacija, kurioje šeštadienį reperiai gyvenimą šventė kartu su bosistu Tadu Žukausku, klavišininku Mindaugu Balčiūnu, multiinstrumentalistu Faustu Venckumi, pritariančiosiomis vokalistėmis Alge Matekūnaite, Egle Gadeikyte ir svečiais.

Vakaras prasidėjo nuo naujausio kūrinio „Vienybės skydas“ – nusilenkimo mūsų tautos istorijai ir protėvių dvasiai. Scenoje pasirodė „Ugniavijo“ vyrai, su kuriais reperiai seniai pažįstami, juos sieja įvairūs bendri projektai, taip pat ir nuosekliai tęsiama parama Ukrainai.

Ant suolelio pasirodymą pratęsė Kastetas su daina „Aroganto“ iš 2022 m. grupės albumo „Duona kasdieninė / Skeletai spintoje“. O tada jau – „Demonay“ ir per minutę užaugęs į ritmą judančių publikos rankų miškas, kurio taip niekas ir neiškirto iki pat neįprastai ilgo, bet velniškai energingo koncerto pabaigos. 

„Tu ne karalius“, „Guili guli“, „Mesiu rūkyt“, „Muzika, kuri saugo“, „Vokiečių gatvė“, „Miestas, kuriame atsibundu“, „Ko nori“, „Tomas“, – atrodė, salėje nėra nė vieno, kuris nežinotų šių kultinių dainų žodžių. 

Dinamiška kelionė per tris dešimtmečius buvo ir emocinė, ir vizualiai pagauli. Svarui repuojant į gatvės žibinto kamerą, Donciavui užsidedant ausines studijoje, draugams susirenkant ant Vokiečių gatvės suolelio, – visa tai leido publikai pasimatuoti gyvenimo mačiusių reperių batus ir net stebint koncertą salės balkone jaustis kaip niekada arti jų. 

Trumpa pertraukėlė su komiku Justinu Visicku leido reperiams nusibraukti prakaitą. Pratęsę programą jie be kita ko atliko „Unplugged“ dalį, prie kompanijos pakvietę prisijungti Luką Pivoriūną iš „Mood Seller“. Kolektyvas publikai suleido dozę nostalgijos savo hitais „Rytojui reikia nedaug“, „Žaibo rykštė“, „Bestyja“, „1nas kraujaz“ ir kitais. 

Toliau – keli naujesni kūriniai – „Didžiojo piršto teorija“, „Repo pajėgos“ ir siurprizas: scenoje su reperiais pasirodė „Baltojo kiro“ siela Tautvydas Augustinas, įterpęs savo dainos „Mano draugai“ eilutes, kurias susirinkusieji pasitiko ovacijomis. Jos nerimo ir per seną, gerą „Pasaką“, ir užgrojus „Nenormalei“, kai prie kolektyvo prisijungė kitos ikoninės Lietuvos repo grupės JBC narys Donatas Zacharovas-Broo. 

Kai pastarasis kūrinys tik pasirodė, Kastetas pasakojo, kad patys reperiai juo persikėlė į  laikus, kai radijo stočių topuose karaliavo jų „Vokiečių gatvė“ ir JBC „Sijonėlis“. „Mes kartu važiavome į savo pirmąjį koncertinį turą per Lietuvą. Tai yra tarsi tos kelionės garso takelis, kai iš nuolat prirūkyto autobusiuko kolonėlių visu garsu skamba hip hopo klasika, o mes vienas per kitą beriame savo tekstus, – kalbėjo Kastetas. – Dešimtys bendrų koncertų, po kurių – neterminuoti pasisėdėjimai, apsilankymai „plotuose“ pas naujai sutiktus žmones, o ten vėl tas pats: dūmai, bokalai, visu garsu skambanti muzika, šokiai iki ryto ir nesibaigiantis repavimas. Daina – apie tai, kad judėjom, judam ir judėsim nenormalei, kol laikys keliai.“

Keliai patikimai laikė visą beveik tris valandas trukusį koncertą ne tik scenos vyrus, bet ir salę, kuriai nepakako paskutinės dainos „Tiems, kurie nieko nebijo“: buvo reikalaujama pakartoti.

Kūrybiškai ir kokybiškai sugeneravęs istorinę retrospektyvą, o kartu numetęs inkarą toli į ateitį „G&G Sindikatas“ po koncerto atrodė permirkęs ne tik prakaitu, bet ir pozityviomis emocijomis. „Džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti koncepciją – kelionę laiku nuo naujausių iki seniausių gabalų ir atgal. Vakaras tikrai ilgas, bet fanams jis buvo pats nuostabiausias, nes parodėme visą „G&G Sindikato“ šerdį per vieną koncertą. Salė buvo sausakimša, ošianti, pilna meilės ir gerų jausmų“, – užkulisiuose kalbėjo kolektyvas.

„Po koncerto jaučiuosi labai gerai. Nežinau net, kaip tai apibūdinti žodžiais, kai tu 30 metų praleidi scenoje ir, atrodo, jau galėjai visiems nusibosti, bet pas tave ateina žiūrovai, tūkstančiai žmonių, ir jie 2 valandas 45 minutes kiekvieną dainą kartu repuoja, dainuoja, juda, šoka. Tai yra nepaprastas jausmas. Aš nenoriu kalbėti arogantiškai, bet nežinau kitos tokios grupės Lietuvoje, kuri galėtų tai padaryti. Iš širdies dėkojame visiems žmonėms, būkime ir toliau išvien“, – sakė Kastetas.