Gražinos skiltis: Istorija - mumyse

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. (8 46) 38 52 97 darbo dienomis 10-13 val. arba rašyti el. paštu [email protected]

Istorija - mumyse

Manau, daugelis pastebėjome, kiek kuriasi naujų organizacijų, partijų, užgimsta religinių sektų. Visi deklaruoja - įsikuriame mūsų gerovės tikslu. Ar tikrai? Ponas Vytautas irgi bando perspėti: "Mąstytojas Jiddu Krishnamurti, gimęs 1897 m. Indijoje, žiūrėjo toli į ateitį, į ateities žmogų: "Tokiais keliais jūs tiesos nepasieksit, kurdami vis naujas dogmas, religijas, naujas organizacijas, jūs tik dar labiau painiositės.

Mūsų, žmonių, būties esmė yra ta, kad egzistuojame milijonus metų - neapsakomai godūs, pavydūs, agresyvūs, įtarūs, neramūs ir nusivylę, nutvieskiami atsitiktinių džiaugsmo ir meilės properšų. Esame keista neapykantos, baimės ir švelnumo samplaika - tiek pat įsiutę, kiek taikūs. Pažanga nuo jaučio traukiamo vežimo iki reaktyvinio lėktuvo - tik išorinė.

Psichologiškai asmenybė visiškai nepakito, būtent ji kūrė pasaulio visuomenės struktūrą. Išorinė visuomenės struktūra tėra vidinės, psichologinės žmonių santykių struktūros rezultatas, nes asmenybė - žmonių visuotinio patyrimo, pažinimo ir perimamumo rezultatas. Kiekvienas iš mūsų yra praeities sandėlis. Asmenybė - tai žmogus, apimantis visą žmoniją.

Visa žmonijos istorija užrašyta mumyse." Taigi, į kuo daugiau kuopelių arba šiuolaikiškai vadinamų burbulų išsiskirstome, tuo didesnė painiava smegeninėse.

Žinoma, kai viena partija su viena tiesa, irgi pažanga nelabai, nelabai. Juk daugelis, dabar vadinamų senoliais, tai patyrėme savo skūromis. Bet kai kiekvienas, įsėdęs į kurias nors vežėčias, giedame ir čiulbame skirtingas giesmes, tai jau tampame Babelio bokšto statytojais, kurie tarpusavyje nebesusišneka. Bet kuriuo atveju istorija mus turėtų paprotinti. Deja...

Štai jums ne kariškas vaizdelis

Jį „nupaišė“ p. Dalia: „Vaizdelis PC buvo nekoks: dirbo dvi kasos (įskaitant savitarnos). Tokios eilės prie kasų nebuvau mačiusi net prieš Kalėdas. Krepšius apsaugininkas nurinko nuo kasos ir nedezinfekuotus sukrovė naujiems pirkėjams. Į klausimą, ar jie dezinfekuoti, niekas neatsakė. Vienas dozatorius neveikė, kitas kažką purkštelėjo.

Dar ne iš karto supratau, kokia “saugi„ parduotuvė, ir įžengiau. Prie savitarnos triūsė personalas, nes maždaug kas antram reikėjo patvirtinti leidimą alkoholiui. Pasitaikė ir kitokių nesklandumų: kažkas nežino, ką perka, kažkas nesuprato nuolaidos, kažkas neįžiūri kodo...

Taigi, nors ir su kaukėmis, moteriškės turėjo gana intymiai suartėti su pirkėjais. Apie kokį nors atstumų laikymąsi nėra net kalbos. Bandžiau prasibrauti prie prekystalių, tarp kurių raitėsi eilė, savaime suprantama, - neprisilietus ir nepasigrūdus tai neįmanoma.

Numojau ranka į tuos skalbimo miltelius, skalbiniai palauks, nes nenorėjau stumdytis su bambalius nusitvėrusiais sutvėrimais su nenusakomos spalvos „kaukėmis-šalikėliais“.

Jei kam neaišku, kaip platinamas virusas - tai jį platina Vyriausybės priemonės „suvaldyti„ žmonių srautus“, - priėjo prie išvados p. Dalia. ...Pasižadėjau sau - į PC čiuošiu iškart, kai atsidaro. Tuomet nei brautis, nei grumdytis netenka. Išbandyta.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder