Hipopotamas prieš žuvis: kodėl galingas gyvūnas nemedžioja vandenyje, nors gali

Hipopotamas – vienas iš neįprastiausių ir pavojingiausių Afrikos gyvūnų. Nepaisant to, kad didžiąją gyvenimo dalį jis praleidžia vandenyje ir yra įspūdingo dydžio bei turi galingus žandikaulius, jis visiškai abejingas žuvims. Kodėl taip yra? Ir kas lemia retus atvejus, kai šis žolėdis milžinas valgo mėsą?

Kas yra begemotas

Mokslinis begemoto pavadinimas – Hippopotamus amphibius, kuris reiškia „upės arklys“. Nepaisant to, kad jie priklauso porakanopiams ir yra genetiškai susiję su tokiais gyvūnais kaip kiaulės ir banginiai, begemotai turi daug unikalių savybių. 

Šie milžinai gyvena Afrikos gėluose vandens telkiniuose ir didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje, kad pasislėptų nuo karščio. Į krantą jie išeina naktį, kad galėtų ėsti žolę, ypač trumpus javus.

Kodėl hipopotamas nevalgo žuvies

Tai gali atrodyti keista: gyvūnas, turintis tokį jėgos arsenalą ir galintis perplėšti valtį per pusę, nemedžioja žuvies. Priežastis slypi begemoto fiziologijoje. 

Jo žandikauliai, nors ir įspūdingi, skirti ne mėsai plėšti, o gynybai ir jėgos demonstravimui. Pagrindiniai begemoto dantys, dideli ir galingi, naudojami ne medžioklei, o žolėdžiam maistui – žolės smulkinimui.

Skirtingai nuo krokodilų, kurie atsargiai medžioja iš pasalos, begemotai nėra pritaikyti plėšriesiems gyvūnams būdingam elgesiui. Žuvys yra pernelyg judrios ir nenuspėjamos tokiam dideliam gyvūnui. 

Begemotai orientuoti į išlikimą ir socialinius santykius vandenyje, o ne į medžioklę. Jų organizmui taip pat reikia daug ląstelienos, o jų virškinimo sistema negali efektyviai virškinti baltymų, kaip plėšrūnų.

Mėsa racione: kada ir kodėl

Nepaisant to, kad begemotas laikomas griežtai žolėdžiu, užfiksuoti reti atvejai, kai jis valgė mėsą. Tai daugiausia vyko esant stipriai sausrai, kai vandens telkiniai išdžiūsta, o augmenija išnyksta. Tokiomis sąlygomis begemotai tampa agresyvūs ir pradeda ieškoti alternatyvių maisto šaltinių.

„Yra žinomi atvejai, kai begemotai graužė nugaišusių gyvūnų skerdenas ar net valgė savo gentainių dalis. Tai ne medžioklė, o reakcija į stresą ir maisto trūkumą“, – aiškina mokslininkai.

Tokie atvejai nėra norma ir pasitaiko tik esant maisto trūkumui. Pavyzdžiui, regionuose, kur trūksta vandens ir žolės, begemotai gali kramtyti maitą arba kramtyti jau nugaišusių gyvūnų mėsą. 

Toks elgesys yra nelaimės pasekmė, o ne natūralus medžiotojo instinktas. Begemoto organizmas nėra pritaikytas virškinti mėsą, todėl kyla virškinimo problemų ir apsinuodijimų. Tokie epizodai baigiasi, kai tik atkuriamas prieiga prie žolės ir vandens.

Begemotas kaip žolėdis gigantas

Begemotas yra gyvūnas, kurio prigimtis nepaklūsta paprastiems apibūdinimams. Nepaisant savo dydžio ir jėgos, jis lieka žolėdžiais ir daugeliu atvejų neparodo plėšrumo. Begemotų kanibalizmas yra labiau kraštutinės būtinybės požymis nei medžiotojo instinkto pasireiškimas. 

Šis paradoksalus gyvūnas tebėra mįslė biologams, nes jo elgesys visiškai prieštarauja įprastiniams įsivaizdavimams apie panašius milžiniškus padarus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder