Įdomūs faktai apie dailųjį čiuožimą

Žiemos olimpinės žaidynės rengiamos kas keturis metus. Ko gero, daugiausiai žiūrovų prie televizijos ekranų pritraukia būtent dailiojo čiuožimo šokėjų pasirodymai. Šiemet ledo arenoje Pekine sužibėjo 15-metė Kamila Valijeva, tapusi pirmąja istorijoje, kuri olimpiadoje atliko keturgubą šuolį.

Dailusis čiuožimas ypač mėgstama sporto šaka, turinti daug aistruolių ir mūsų šalyje, bet ar tikrai viską žinote apie šią sporto šaką?

Įdomūs faktai apie dailųjį čiuožimą

Tai seniausios žiemos žaidynės.

Dailusis čiuožimas debiutavo 1908 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse, o tai reiškia, kad tai įvyko 16 metų anksčiau negu oficiali žiemos žaidynių pradžia.

Anksčiau pačiūžos buvo gaminamos iš gyvūnų kaulų.

Prieš pradėdami rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą.

Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti.

Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn. Metaliniai pačiūžų peiliai atsirado tik XIII amžiuje.

Dailiojo čiuožimo istorija prasidėjo nuo išmanaus išradimo.

Kol E.V. Bushnellis neišrado saugaus metalinių pačiūžų spaustuko, nebuvo įmanoma su pačiūžomis atlikti sudėtingų manevrų – jie paprasčiausiai nukrisdavo arba sužeisdavo žaidėją.

Tačiau, kai  1848 m. E.V. Bushnellis išrado pačiūžas, kurias galima prisegti prie kojos, tapo įmanoma atlikti sudėtingesnius judesius.

Ant ledo čiuožėjai pirmiausiai pradėjo šokti valsą.

Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone.

Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo.

Šokiai ant ledo buvo pripažinti žiemos žaidynėse tik 1976 m.

Pirmuosiuose pasaulio čempionatuose dalyvavo skirtingų lyčių sportininkai.

Dailiojo čiuožimo varžybos ne visada buvo skirstomos pagal lytį. 1896 m. Sankt Peterburge (Rusija) vykusiose varžybose buvo vienas padalinys ir varžytis galėjo tik vyrai.

Kai 1902 m. Londone vyko pasaulio čempionatas, jame dalyvavo moteris Madge Syers ir užėmė antrąją vietą, nusileidusi tik vyrui Ulrichui Salchowui.

Po trejų metų buvo įsteigtas atskiras moterų padalinys.

Lėktuvo katastrofa sunaikino visą JAV komandą.

1961 m. geriausi Amerikos čiuožėjai skrido į varžybas Prahoje, kai jų lėktuvas sudužo ir visi jame buvę žmonės žuvo. Iš pagarbos žuvusiesiems varžybos buvo atšauktos.

Praėjo keleri metai, kol JAV atsigavo po šios tragedijos ir vėl tapo svarbia tarptautinės ledo arenos dalyve.

Pačiūžų ašmenų priekinė dalis yra dantyta.

Dailiojo čiuožimo sportininkai gali pasisukti ir trumpam sustoti dėl vos pastebimo dantyto krašto ant ašmenų krašto.

Šis kraštas taip pat vadinamas „pirštų galais” ir padeda čiuožėjams pasiruošti šuoliams.

Geriau nebūti šalia čiuožėjų nusileidimo metu.

Vyrai čiuožėjai, sveriantys mažiau nei 68 kg, po šuolio ant ledo gali nusileisti su ypatinga jėga: daugiau kaip 1000 kg spaudimo jėga.

Yra judesių, kurių čiuožėjai vyrai negali atlikti.

Dailiojo čiuožimo elementas atsilenkus atgal („layback spin”), kai čiuožėjas turi atlošti pečius ir galvą, labai apkrauna pečius ir stuburą ir reikalauja didelio lankstumo.

Manoma, kad moterims čiuožėjoms paprastai geriau sekasi geriau nei vyrams.

Jie sukasi 300 apsisukimų per minutę greičiu.

Dailiojo čiuožimo sportininkai patiria tiek pat apsukų per minutę, kiek astronautai per treniruotes centrifugoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder