„Išpažintis su Marija“. Larisa Kalpokaitė – apie gyvenimo vingius, santykius su vyru ir aktorystės užkulisius
Ji papasakos, kaip atrodo jos santuoka po keturiasdešimties metų buvimo kartu, ir bus atvira: „Aktoriai yra kaprizingi, prie mūsų nuolatos reikia taikytis, nes gyvename savo egoistiškame personažų pasaulyje.“
Aktorė prisipažins, kad nors nustojo reaguoti į aplinkinių kritiką, sau yra itin savikritiška, ir net sėdėdama studijoje galvoja, kaip ji atrodo.
„Grožis, kol tu jaunas, teatrinėje terpėje yra didelis privalumas, tai duoda galbūt net šešiasdešimt procentų sėkmės gauti vaidmenį.
Visada kuo gražesnė, kuo lieknesnė, tuo geriau, bet praeina keturiasdešimt metų ir grožis tirpsta, o tada paaiškėja, kas yra kas.
Ir čia yra didžioji moterų aktorių problema, kai paaiškėja – esi talentinga ar tik graži. Ir išsilaikyti scenoje, ir ekrane po keturiasdešimties sunku ir išsilaiko nedaugelis“, – užtikrins L. Kalpokaitė.
Anot Larisos, kurti santykius dviem aktoriams yra lengviau, nei pasirinkus kitos profesijos atstovą, nes jie vienas kitą labiau supranta, taip pat gali pakritikuoti, nors išsakytą antros pusės kritiką priimti yra skaudžiau nei kolegų.
„Aktoriai yra kaprizingi, prie mūsų nuolatos reikia taikytis, nes gyvename savo egoistiškame personažų pasaulyje“, – atviraus aktorė.
„Galbūt čia ir yra tas abipusis supratimas, nebūtinumas kalbėtis ir ilgametis supratimas, kai iš anksto žinai, ką žmogus pasakys“, – į klausimą, kaip atrodo jos ir Jono Braškio laikas dviese, atsakys L. Kalpokaitė ir pridurs, kad idealiausia būna sodyboje, kai vienas būna lauke, kitas namuose ir jiems nereikia ypatingo bendravimo ir gali net nesikalbėti.
Rašyti komentarą