Įvardyti 7 atvejai, kai nereikėtų sakyti žodžio "atsiprašau"

Visiems yra tekę atsidurti situacijose, kai atsiprašome, nors to nereikia - galbūt norėdami išsaugoti santykius arba iš įpročio.

Tačiau šis žodelis gali prarasti savo prasmę, jei jį vartosime pernelyg laisvai. Portalas "Hackspirit" įvardijo 7 situacijas, kai "atsiprašau" geriau nesakyti.

1. Kai išreiškiate savo tikruosius jausmus

Emocijos yra esminė mūsų žmogiškosios patirties dalis. Jos formuoja mūsų bendravimą su kitais ir nuspalvina mūsų pasaulį. Tačiau kaip dažnai sakome "atsiprašau", kai išreiškiame tikrus jausmus?

Galbūt jautėtės kalti, kad pykstate ar liūdite, arba atsiprašėte, kad parodėte susijaudinimą dėl ko nors, ko kiti, atrodo, neįvertino.

Bet štai kas: jūsų jausmai yra teisėti, ir jūs turite pilną teisę juos išreikšti. Kai sakote "atsiprašau" už tai, kad išreiškėte savo tikruosius jausmus, iš esmės atsiprašote už tai, kad esate savimi. O už tai niekada neturėtumėte atsiprašinėti.

2. Kai tai nėra jūsų kaltė

Tai gali atrodyti paprastas patarimas, tačiau nustebtumėte, kaip dažnai atsiprašome už dalykus, kurie tiesiog nėra mūsų kaltė. Tai gali būti kolegos klaida darbe arba vėlavimas dėl eismo spūsčių.

Tačiau atsiprašinėjimas, kai tai nėra jūsų kaltė, ilgainiui gali sumažinti jūsų pasitikėjimą savimi.

Nors visada svarbu parodyti empatiją ir supratimą, yra kitų būdų tai išreikšti neprisiimant naštos dėl to, kas nuo jūsų nepriklausė.

3. Nustatydami ribas

Asmeninės ribos yra labai svarbios norint palaikyti sveikus santykius. Jos užtikrina, kad jūsų poreikiai būtų patenkinti ir jaustumėtės saugūs.

Tačiau kiek kartų nustatydami ribas esate sau pasakę "atsiprašau"? Galbūt jautėtės kaltas arba bijojote ką nors įžeisti.

Tačiau atsiprašyti už ribų nustatymą yra tas pats, kas atsiprašyti už rūpinimąsi savimi, o tai yra dar vienas iš dalykų, už kuriuos niekada neturėtumėte atsiprašinėti.

4. Priimdami asmeninius sprendimus

Kiekvieną dieną priimame sprendimus, kurie formuoja mūsų gyvenimą. Nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kokią profesiją pasirenkame - visi šie sprendimai yra mūsų individualumo pagrindas.

Tačiau kartais mūsų sprendimai gali nesutapti su aplinkinių lūkesčiais, ir tuomet atsiranda nereikalingas "atsiprašau".

Nesvarbu, ar tai būtų sprendimas penktadienio vakarą likti namuose, užuot išėjus su draugais, ar pasirinkti karjerą, kuriai nepritaria jūsų šeima, jūsų asmeniniai pasirinkimai yra būtent tokie - asmeniniai. Tai, kas jus daro laimingus ir patenkintus.

5. Kai reikia pabūti vienam

Gyvename pasaulyje, kuriame laikas vienam dažnai tapatinamas su vienatve. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa.

Tokie laikotarpiai yra būtini savianalizei, kūrybiškumui ir atsigavimui. Ir vis dėlto kiek kartų atsiprašome, kad mums reikia laiko "sau"?

Jei skiriate laiko sau, nesielgiate asocialiai ar nemandagiai. Tiesiog gerbiate savo poreikius ir gerovę.

Taigi kitą kartą, kai pajusite poreikį atsitraukti ir atsigauti, padarykite tai be atsiprašymų.

Esate tai skolingi sau.

6. Kai pasisakote už tai, kuo tikite

Vis labiau poliarizuotame pasaulyje pasisakymas už tai, kuo tikite, kartais sulaukia pasipriešinimo.

Lengva pajusti, kad turite atsiprašyti, kad išlaikytumėte harmoniją. Tačiau ginti savo teises yra tai, dėl ko niekada nereikia atsiprašinėti.

Kaip kartą sakė Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis, "mūsų gyvenimas baigiasi tą dieną, kai pradedame tylėti apie svarbius dalykus".

Turite teisę į savo vertybes ir įsitikinimus, o jų išreiškimas neturėtų būti priežastis atsiprašyti.

7. Kai tiesiog esate savimi

Niekada neturėtumėte sakyti "atsiprašau", kai tiesiog esate savimi.

Pasaulyje, kupiname lūkesčių ir reikalavimo juos pateisinti, žmonės dažnai atsiprašinėja dėl savo pomėgių, išvaizdos ar net svajonių.

Tačiau štai žiauri ir nuoširdi tiesa: niekada neturėtumėte jausti poreikio atsiprašinėti už tai, kad esate toks, koks esate. Esate unikalus, ir tuo reikia džiaugtis, o ne atsiprašinėti.

Jūsų keistenybės daro jus įdomų, jūsų aistros daro jus gyvą, jūsų išvaizda yra jūsų asmenybės dalis, o jūsų svajonės yra jūsų ateities gairės.