Ką valgyti prieš, per ir po žygio?

Ką valgyti prieš, per ir po žygio, kad visos kelionės pėsčiomis metu jaustumėtės žvalūs, pilni energijos, geros nuotaikos, o po žygio norėtųsi eiti ir vėl? Kaip teisingai pasirinkti maistą ir kokių klaidų nedaryti jį planuojant? „Ėjimas“ organizatoriai pateikia jums keletą naudingų patarimų.

Mityba prieš žygį

Tinkama mityba prieš žygį gali padėti jį įveikti su daugiau jėgų, o tai reiškia lengviau ir smagiau.

Likus porai dienų prieš žygį valgykite daug įvairių daržovių, vaisių ir uogų, polinesočiųjų riebalų rūgščių turinčių maisto produktų (žuvį, įvairias sėklas, riešutus, žalias lapines daržoves), rinkitės sudėtinius angliavandenius (duoną, viso grūdo košes, makaronus).

Patartina vengti nevisaverčių maisto produktų – pusfabrikačių ir greito maisto, gruzdintų bulvyčių, šokoladukų, įvairių konditerijos gaminių, bulvių traškučių ir panašių maisto produktų.

Žygio rytą rekomenduojamas neriebus, lengvai virškinamas, angliavandenių gausus ir baltymų turintis maistas – košės, granola, vaisiai, graikiškas jogurtas ar varškė su mėgstamais priedais, riešutų sviestas.

Makaronai ar ryžiai, jei norisi sočiau pavalgyti. Pavalgyti rekomenduojama bent valandą prieš žygį.

Maistas žygio metu

Jei išsiruošiate į visos dienos žygį ir planuojate įveikti kelias dešimtis kilometrų, jūsų kūnui reikės daugiau kalorijų nei įprastą dieną. Tad maisto pasiimti privalu.

Keletas patarimų renkantis maistą:

  • imkite tai, kas jums patinka. Skanus maistas suteiks džiaugsmo ir bus geras papildomas motyvatorius žygio metu.
  • Imkite įvairaus skonio ir tekstūros maistą – šiek tiek saldaus, šiek tiek rūgštaus, šiek tiek aštraus, taip pat minkšto, kieto, traškaus. Nepamirškite, kad maistas turi būti subalansuotas, kad aprūpintų jūsų aktyviai veikiantį kūną angliavandeniais, riebalais ir baltymais.
  • Jei nebijote sunkesnės kuprinės, įsidėkite ir šviežio, ne taip greitai gendančio maisto. Puikiai tinka jūsų pamėgti vaisiai, daržovės, riešutai, sūris.
  • Ieškokite patinkančio maisto supakuoto taip, kad kuprinėje užimtų kuo mažiau vietos bei mažiau svertų.
  • Vaisius imkite kietus, jie nesusispaus kuprinėje. Tai gali būti obuoliai, kriaušės, o bananus geriau palikite namie.
  • Jei imsite džiovintus vaisius, turėkite omenyje, kad jų virškinimui reikia daugiau vandens, tad nepamirškite papildomai gerti.
  • Rinkdamiesi džiovintus vaisius, avižinius ar kitokius batonėlius, pažiūrėkite, kad juose būtų mažiau pridėtinio cukraus (ar iš vis jo nebūtų).
  • Žygis nėra tinkamas eksperimentavimui su maisto skoniu ar juo labiau tuo, kaip gerai naują maistą priims jūsų organizmas. Tad nebandytą ir labai neįprastą maistą palikite namuose.
  • Jei imate greitai pagaminamo užpilamo maisto, atkreipkite dėmesį į jo gamybos laiką bei būkite tikri, kad žygio metu turėsite karšto vandens.

Į vienos dienos žygį drąsiai imkite riešutų ir sėklų, sūrio, riešutų sviesto mažomis porcijomis, trapučių, avižinių ar baltyminių batonėlių, šviežių ar džiovintų vaisių, mėgstamų sumuštinių, užpilamų košių ar viso grūdo miltų makaronų ir pan.

Dažniausios žygio maisto planavimo klaidos.

  • Per daug maisto – nepakliūkite į „geriau daugiau, nei mažiau“ mąstymo spąstus. Jūs geriausiai žinote, kiek maisto jums reikia, o stipriai per daug prikrauta kuprinė bus sunki, teks išeikvoti daugiau energijos ją nešant.
  • Per mažai maisto. Žygis nėra vieta dietoms laikytis. Einant ilgesnius atstumus organizmas eikvoja daug energijos ir jam reikia kalorijų, tad žygio metu būtina tinkamai pavalgyti. Priešingu atveju gali atsirasti silpnumas, pritrūksite jėgų.
  • Maistas užima per daug vietos. Ieškokite savo mėgstamo maisto kuo mažesnėse ir patogesnėse pakuotėse. Maišeliai visada geriau nei dėžutės ar puodeliai, trapučiai užims mažiau vietos nei šviežios duonos riekės, džiovinti vaisiai yra gerokai mažesni už šviežius.
  • Nepakankamai įvairus ir vienodo skonio maistas. Skirtingas maistas žygio metu patenkins įvairesnius gomurio poreikius, o tai leis išlaikyti gerą nuotaiką.
  • Nepakankamai maistingas, per daug cukraus turintis maistas. Sausainiai, bandelės, užpilami kvietiniai makaronai ir kitas „greitų“ kalorijų maistas nėra pats geriausias pasirinkimas rimtiems žygiams. Taip, po tokio maisto žaibiškai gausite naujos energijos, tačiau kaip greitai ji atsiras, taip greitai ir dings. Staigus energijos šokinėjimas vargina organizmą. Dėl to į žygio kuprinę dėkite subalansuotą, sveiką maistą, kuris palaikys stabilų jūsų organizmo energijos lygį.
  • Nežinote, nesuprantate asmeninių poreikių. Atraskite sau tinkamiausią žygio maistą. Supraskite, kiek ir kokio maisto jums reikia, kai aktyviai ir ilgai judate. Ir nesilyginkite su kitais žygeiviais, kiekvieno poreikiai yra labai asmeniški ir gali būti skirtingi.

Maistas po žygio

Po gero žygio visada smagu save apdovanoti skaniu maistu, visgi nereikėtų skubėti valgyti daug ir riebiai. Leiskite organizmui atsigauti po didelio krūvio. Valgykite lengvai virškinamą, baltymų ir kokybiškų angliavandenių turintį maistą. Rekomenduojama pavalgyti per valandą nuo žygio pabaigos.

Ėjimo vanduo „Neptūnas“ primena

 Vanduo kūnui būtinas visada ne tik esant karštam orui. Einant nebūtina laukti, kol pajusite troškulį ir tik tada gerti. Visi kūnai skiriasi, todėl reikalauja skirtingo kiekio vandens. Jei Ėjimo metu norite nepritrūkti vandens, 1 val. ėjimo, skaičiuokite 0,5 litro vandens.

Vertėtų nepamiršti, kad šios rekomendacijos bazinės įvertinkite orą: jei bus karšta ištrokšite labiau, vėsesniu oru mažiau) bei tempą (greitiems ėjikams vandens reikia daugiau, nei lėčiau vaikštantiems). Ėjimui geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba elektrolitais prisotintą „sportinį“ vandenį.

Ėjimas, kuris keičia!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder