Kai kurios orkos dalijasi savo pietumis su žmonėmis ir galbūt bando užmegzti santykius

Tikriausiai kartais šis įprotis plinta ir į šalia esantį žmogų. Be to, banginius iš dalies gali motyvuoti smalsumas ir noras žaisti. Tačiau autoriai nerekomenduoja žmonėms priimti orkos dovanų, nes toks elgesys gali būti potencialiai pavojingas abiejų rūšių atstovams.

Žmonės dažnai maitina gyvūnus, ne tik naminius, bet ir laukinius. O laukiniai gyvūnai, savo ruožtu, beveik niekada savanoriškai nesidalija maistu su žmogumi. Nors kartais teigiama, kad vilkai, primatai ir kiti žinduoliai gali priimti ir maitinti žmogaus vaikus, nė vienas iš tokių atvejų nebuvo dokumentiškai patvirtintas. Gali būti, kad jie visi yra išgalvoti arba perdėti.

Literatūroje užfiksuoti atvejai, kai jūrų leopardai (Hydrurga leptonyx) ir mažosios orkos (Pseudorca crassidens) tariamai bandė pasidalinti grobiu su žmonėmis.

Toks elgesys atitinka daugelio socialinių žinduolių įprotį dalytis maistu. Tuo tarpu mažųjų orkų atveju tai gali būti kai kurių banginių rūšių altruizmo, nukreipto į kitų rūšių atstovus, pasireiškimas (paprastai jis pasireiškia jų apsauga nuo plėšrūnų).

Zoologų komanda, vadovaujama Jaredo R. Towerso iš organizacijos „Bay Cetology“, nusprendė ištirti dar vienos banginių rūšies maisto mainų su žmonėmis atvejus. 

Jų dėmesio centre atsidūrė orkos (Orcinus orca) – plačiai paplitę dantyti banginiai, kurie gyvena grupėmis, turi stiprius socialinius ryšius ir demonstruoja sudėtingą elgesį. 

Tyrėjai apibendrino informaciją apie visus atvejus iš savo asmeninės patirties, kai šios rūšies laukiniai atstovai jiems siūlė maistą ar kitus daiktus. Be to, į atranką buvo įtraukta informacija apie panašų elgesį, gauta iš komandai nepriklausančių jūrų biologų, narų ir kitų žmonių.

Iš viso Towersas ir jo kolegos suskaičiavo 34 bandymus orkų pasidalinti su žmonėmis. Jie buvo užregistruoti 2004–2024 m. tarp šešių skirtingų populiacijų atstovų iš Ramiojo ir Atlanto vandenynų. 

Tarp jų buvo tranzitinės orkos iš Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės ir Aliaskos įlankos (5 atvejai); atviroje jūroje gyvenančios orkos iš rytinės tropinės Ramiojo vandenyno dalies (6 atvejai); pelaginės ir pakrančių orkos iš Naujosios Zelandijos (20 atvejų); taip pat orkos iš centrinės Argentinos pakrantės (2 atvejai) ir iš Norvegijos (1 atvejis).

11 atvejų žmonės, kuriems orkos siūlė maistą ar kitus daiktus, buvo vandenyje; 21 atveju – laive; o likusiuose dviejuose atvejais – krante. 

Tokio elgesio liudininkai ne visada galėjo suprasti, kuo tiksliai su jais dalijasi banginiai. Vis dėlto tarp orkos dovanų pavyko identifikuoti šešias žuvų rūšis, penkias žinduolių rūšis, tris bestuburių rūšis, dvi paukščių rūšis, vieną roplių rūšį ir vieną dumblių rūšį. 

Beveik visada gyvūnai, kuriais orkos dalijosi su žmonėmis, buvo negyvi, išskyrus dvi medūzas, vieną jūrų žvaigždę, apsvaigintą plokščiažandę septyniakampę ryklių (Notorhynchus cepedianus) ir apsvaigintą rają Dasyatis thetidis). 

Pusėje atvejų dovana žmonėms buvo padovanota nesupjaustyta, o daugumoje kitų atvejų – supjaustyta (dar vienu atveju jos statusas liko neaiškus).

33 iš 34 atvejų orkos 3–300 sekundžių laukė žmogaus reakcijos į pasiūlytą objektą. Žmonės beveik visada ignoruodavo banginių dovanas (30 iš 34 atvejų).

Tik keturiais atvejais jie priėmė dovanas, bet trimis atvejais jas iš karto grąžino.

Po to banginiai arba pasiimdavo dovaną atgal (26 atvejų), arba palikdavo ją (šešiais atvejais). Tada orkos galėjo nuplaukti su šiuo objektu (13 atvejų), perduoti jį vienam iš savo gentainių (penki atvejai) arba bandyti vėl pasiūlyti žmogui, kartais keletą kartų (septyni atvejai). 

21 atveju dalintis su žmonėmis bandė pavienės orkos, devyniuose atvejais – poros, o keturiuose – nedidelės grupės. Tarp jų buvo du jaunikliai, 12 jauniklių, penkios nesubrendusios ir 14 suaugusių individų. Iš jų 16 buvo patelės ir septyni – patinai. Beveik visos orkos buvo pastebėtos keičiantis daiktais su žmonėmis tik vieną kartą; tik du individai iš pietvakarių Ramiojo vandenyno parodė šį elgesį du kartus.

Tyrimo rezultatai rodo, kad visame pasaulyje orkos bando dalytis maistu (ir kitais daiktais) su žmonėmis. Tauerio ir jo kolegų nuomone, toks elgesys paaiškinamas tuo, kad daugelio šių banginių populiacijų atstovai medžioja didelius grobius. 

Ji yra per didelė, kad ją būtų galima suėsti iš karto, todėl orkos dažnai dalijasi ja su savo gentainiais. Šis elgesys gali būti perkeltas ir į žmones, jei jie atsiduria šalia. 

Taigi, jis atitinka tarprūšinio altruizmo apibrėžimą. Be to, orkas, bent iš dalies, gali būti vedamas smalsumo: siūlydamas žmonėms įvairius daiktus, jis juos tiria.

Šių banginių noras bendrauti su žmonėmis taip pat gali būti paaiškinamas žaidimu; tačiau tyrėjai pažymi, kad ši hipotezė tinka mažiau nei pusei jų aprašytų atvejų. 

Pabaigoje autoriai pataria žmonėms nesiekti tokio bendravimo su orkomis ir jo neskatinti, nes jis gali būti potencialiai pavojingas abiejų rūšių atstovams.

Neseniai zoologai išsiaiškino, kad orkos iš pietinės rezidentinės populiacijos vienas kitam valo odą naudodami dumblius. 

Šie banginiai nuskina rudųjų dumblių stiebus, po to juos uždeda ant savo gentainio kūno ir pradeda trintis į jį. 

Samanos fragmentas tuo metu yra tarp dviejų orkos kūnų. Atrodo, kad toks elgesys padeda nušveisti negyvas odos ląsteles. Tai pirmasis pavyzdys, kaip laukiniai banginiai gamina įrankius ir naudoja juos savo gentainių priežiūrai.