Kaip nestorėti nuo bulvių? Ar galima valgyti bulves, laikantis dietos?

Mes su vyru esame pamišę dėl bulvių. Vakar vakarienei su kotletais bandžiau patiekti ne bulves, o ryžių košę. Bet ji taip ir liko nesuvalgyta, o vyras buvo alkanas. Kaip suprantate, bulves mes valgome dažnai. Tačiau kaip jas valgyti ir nesustorėti?

Archyvų nuotr.

Tarp žmonių yra stereotipas, kad bulvių patiekalai yra labai kaloringi. Pavyzdžiui, jei laikotės dietos, geriau atsisakyti šio produkto.

 Ar verta bijoti bulvių patiekalų ir kaip gaminti mėgstamą maistą, kad nuo bulvių nepriaugtumėte svorio? 

Apie tai pakalbėsime netrukus.

Ar galima valgyti bulves, laikantis dietos?

Tiesą sakant, bulvės yra vitaminų ir mineralų šaltinis. Ar žinojote, kad jose yra daugiau vitamino C nei svogūnuose, juoduosiuose serbentuose ir vynuogėse?

Bulvės taip pat yra prisotintos B1 vitaminų, geležies, natrio, magnio, fosforo, jodo, cinko ir kitų mineralų.

Visa tai daro bulves ne priešu, o geriausiu organizmo draugu.

Iš tiesų 100 g virtų ar keptų bulvių yra tik 90 kcal. Įsivaizduokite, net mažiau nei bananuose ar jogurte.

Dėl didelio angliavandenių kiekio bulvės yra pagrindinis energijos šaltinis.

Kaip nestorėti nuo bulvių?

Atsižvelgiant į tai, kad storėjame ne nuo pačių bulvių, o nuo padažo ar aliejaus, kuriame jos buvo keptos, išvadas galite pasidaryti patys.

Turite pakeisti bulvių gaminimo būdą.

Vokietijoje virtos ir keptos bulvės yra populiarios kaip garnyras ar net kaip salotų dalis. 

Tuo pačiu metu šaltos bulvės naudojamos dažniau nei karštos. Ir viskas todėl, kad bulvėse esantis krakmolas atvėsęs virsta ląsteliena. 

Dėl šios priežasties tokiose bulvėse yra mažiau kalorijų.

Kaip matote, valgant bulves storėjate tik tada, kai jas kepate aliejuje.

Kaip dažnai šis produktas yra jūsų šeimos meniu? Kokiu būdu paruoštos bulvės jums patinka labiausiai?

Archyvų nuotr.

Pataria visuomenės sveikatos specialistė Vaida Skurdenytė

Labai populiaru manyti, kad bulvės nesuderinamos su liekna figūra, o tuo labiau su svorio metimu.

Tačiau toks požiūris nėra teisingas, nes bulvės yra nekaloringas ir labai naudingas maisto produktas. 

100g virtų bulvių turi tik apie 80 kcal, šiek tiek baltymų ir beveik visai neturi riebalų.

Be to, jose gausu vitamino C, kalio ir kitų mineralų. Bulvės – nebrangus, sotus ir maistingas produktas, kurio nereikėtų atsisakyti, net ir laikantis dietos.

Reikėtų tik atkreipti dėmesį į bulvių paruošimą. Geriausia rinktis virtas bulves. Taip paruoštos jos turi mažiausiai kalorijų, o visas naudingas medžiagas galima išsaugoti bulvių nuovirą supilant į sriubą ar troškinį.

Keptose ir gruzdintose bulvėse, bulvių trakučiuose ar bulvių košėje riebalų ir kalorijų yra žymiai daugiau, todėl šiuos produktus reikėtų vartoti saikingai. 

Neretai siūloma atsisakyti bulvių, nes tai krakmolingas produktas. Tačiau pagal sveikos mitybos piramidę ir rekomendacijas, būtent angliavandeniai turėtų sudaryti mitybos pagrindą.

Bulvių maistinę vertę galima dar labiau padidinti jas ruošiant su lupenomis, kuriose gausu ląstelienos ir kitų medžiagų. 

Paskutiniu metu populiaru kalbėti apie maisto produktų derinimą, apie tai, jog negalima valgyti bulvių su mėsa.

Iš tiesų sveiko žmogaus organizmas yra fiziologiškai pritaikytas virškinti baltymus, riebalus ir angliavandenius vienu metu.

Todėl žmonės, kurie nejaučia jokių nemalonių požymių, gali drąsiai valgyti bulves su mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalais.

O tie, kuriems produktų maišymas sukelia sunkumą, pilvo pūtimą ir kitus nemalonius pojūčius, bulves gali valgyti vienas, pagardindami mažu gabalėliu sviesto ar kartu su daržovių salotomis.

Nors dažnai teigiama, kad bulvių ar kito garnyro atsisakymas padeda numesti svorio, tačiau toks efektas pasireiškia dėl mažesnio suvartojamo maisto kiekio, pradėjus derinti produktus.

Nereikalingus kilogramus numesti įmanoma ir valgant bulves, tačiau tiesiog sumažinus maisto porcijas. 

Bulves galima keisti įvairiais produktais, gausiais angliavandenių: rupių grūdų duona, ryžiais, grikiais ir kitomis grūdinėmis kultūromis.

Tačiau vertėtų nepamiršti, kad mūsų kultūroje bulvės jau kelis šimtus metų yra neatsiejama mitybos dalis, suteikianti energijos ir aprūpinanti naudingomis medžiagomis bei puikiai tinkanti daugelio žmonių organizmui.

Organizatorių nuotr.

liekna.com/ nuotr.

Ar žinote, kad...

Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvės pradėtos auginti jau 10 tūkst. m.pr.Kristų Pietų Amerikos vakarinėje dalyje. Andų kalnuose gyvenančios indėnų tautos valgė įvairias bulvių rūšis. Jie jas virė, kepė, džiovino.

Paprastoje bulvėse yra panašių medžiagų, kaip bananuose, kurios skatina išsiskirti geros nuotaikos hormoną?

Bulvių rūšių įvairovė yra labai didelė - maždaug 85 rūšių ir beveik 3000 bulvių veislių visame pasaulyje.

Kasmet pasaulyje užauginama maždaug 341 milijonas tonų bulvių, jų auginimo plotai užima apie 49 milijonus akrų (akras = 0,4 ha).

Bulvė šiandien yra ketvirtas maistinis augalas pagal svarbą pasaulyje.

Daugiausia bulvių užaugina Kinija, apie 66 - 71 milijonus tonų kasmet. Kiti stambūs bulvių augintojai yra Rusija, Indija, Lenkija, JAV, Ukraina, Vokietija, Nyderlandai ir Baltarusija.

Išsivysčiusiose šalyse šviežių bulvių suvartojimas yra nekintantis, o bulvių auginimas perdirbimui išlieka populiarus dėl maisto pusfabrikačių gamybos.

Besivystančiose šalyse vis daugiau suvartojama šviežių bulvių, kadangi žmonių mityba tapo įvairesnė.

Archyvų nuotr.

Sidebar placeholder