Arbata išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje ir daugeliui yra neatsiejama kasdienio ritualo dalis – pusryčiaujant, dirbant ar ilsintis.
Nors ji dažnai laikoma saugiu ir net naudingu produktu, nauji moksliniai duomenys priverčia iš naujo pažvelgti į įprotį gerti karštą arbatą.
Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, karštoje arbatoje gali būti nemažas kiekis mikroplastiko. Mokslininkai nustatė, kad viename litre gėrimo gali būti iki kelių dešimčių mikroskopinių plastiko dalelių – tai daugiau nei daugumoje kitų nealkoholinių gėrimų. Aukšta vandens temperatūra skatina aktyvų šių dalelių išsiskyrimą plikymo proceso metu.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Vienkartinė pakuotė ir indai
Papildomas rizikos veiksnys yra susijęs su indais. Arbata, patiekiama popieriniuose puodeliuose išsinešimui, dažnai liečiasi su vidiniu plastiko sluoksniu.
Veikiant verdančiam vandeniui, mikroplastiko kiekis tokiame gėrime pastebimai padidėja, lyginant su arbata, užplikyta stikliniuose ar keraminiuose induose.
Arbatos maišeliai
Vienu pagrindinių mikroplastiko šaltinių mokslininkai įvardija šiuolaikinius arbatos maišelius, pagamintus iš nailono arba bioplastiko. Kontakto su verdančiu vandeniu metu jie aktyviai išskiria mikrobus į gėrimą.
Įtaka geležies įsisavinimui
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į taninus – medžiagas, atsakingas už aitroką arbatos skonį. Jie gali mažinti geležies įsisavinimą iš augalinių produktų. Tai ypač svarbu asmenims, turintiems riziką susirgti anemija, nėščiosioms bei vegetarams.
Kaip sumažinti potencialią riziką?
Mokslininkai pabrėžia, kad arbata išlieka saugi daugumai žmonių, jei vartojama protingai. Kad sumažintumėte riziką, rekomenduojama:
Rinktis sveriamą lapinę arbatą vietoj maišelių;
Naudoti arbatos maišelius, kurių sudėtyje nėra plastiko komponentų;
Vengti gėrimų vienkartiniuose puodeliuose išsinešimui;
Arbatą gerti tarp valgymų, o ne valgio metu;
Maistą, kuriame gausu geležies, derinti su vitamino C šaltiniais.
Rašyti komentarą