Kiek kontaktų su kitais žmonėmis iš tikrųjų reikia introvertams ir ekstravertams

Bendravimas fiziškai keičia žmogaus smegenis

Dauguma žmonių bendravimą laiko neprivalomu, maloniu gyvenimo priedu, tačiau mūsų kūnui tai yra bazinis biologinis poreikis. Reguliarūs kontaktai su kitais žmonėmis gali tiesiogine prasme fiziškai pakeisti mūsų smegenis.

Apie tai, kodėl mums verta išmokti „nulaužti“ savo biologiją per socialinius ryšius, interviu BBC papasakojo amerikiečių neuromokslininkas Benas Reinas, knygos „Kodėl smegenims reikia draugų“ autorius.

Gamtiniai vaistai smegenims

Pasak mokslininko, kai užmezgame ryšį su kitu žmogumi, mūsų smegenyse aktyvuojasi socialinio atlygio sistemos. Jos į kraują išmeta galingą neuromediatorių trejetą: oksitociną, dopaminą ir serotoniną. Šis mechanizmas susiformavo evoliuciškai, nes gyvenimas grupėse buvo mūsų protėvių išlikimo raktas.

Ypatingą vaidmenį vaidina oksitocinas – meilės ir prisirišimo hormonas. Tyrimai rodo, kad jis veikia kaip gamtinis vaistas: mažina uždegimus, saugo nervų sistemą, palaiko imunitetą, mažina streso lygį ir net skatina kaulų augimą. Aukščiausias šio hormono lygis fiksuojamas romantiškų santykių metu bei tėvams bendraujant su vaikais.

Mirtinas izoliacijos pavojus

Socialinių kontaktų trūkumas turi gniuždančių pasekmių sveikatai. Kraštutinė izoliacija nenužudys žmogaus akimirksniu, tačiau ji 32 % padidina mirties riziką dėl bet kokių priežasčių. Vienatvė yra stiprus depresijos, nerimo ir polinkio į savižudybę trigeris.

Benas Reinas aiškina, kad izoliacija organizme paleidžia nuolatinę streso reakciją su pertekline kortizolio gamyba. Tai sukelia lėtinį audinių uždegimą, dėl kurio kūnas tampa pažeidžiamas širdies ligų, diabeto ir demencijos.

Socialiniai tinklai kaip „socialinis greitas maistas“

Nors smegenys trokšta bendravimo, žmonės tai daro vis rečiau. Priežastis – totali automatizacija: nuo savitarnos kasų iki internetinio pristatymo. Papildomu faktoriumi tapo Covid-19 pandemija, pripratinusi žmoniją gyventi ir bendrauti nuotoliu.

Perėjimas į internetą problemos neišsprendžia. Neuromokslininkas socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles vadina „greituoju maistu socialinėms smegenims“: tai lengva ir patogu, bet neturi tikrosios „maistinės vertės“. Tik vizualinis ir fizinis kontaktas gali suteikti smegenims reikiamą pasitenkinimo lygį. B. Reinas pataria susirašinėjimą keisti skambučiais, skambučius – vaizdo ryšiu, o vaizdo ryšį – gyvais susitikimais.

„Laistymo“ taisyklė introvertams

Mokslininkas nuramina introvertus: ne visiems reikia vienodo socializacijos lygio. Jis žmones lygina su augalais:

Ekstravertams reikia dažno bendravimo („laistymo“), kitaip jie pradeda „vysti“.

Introvertus lengva „perlaistyti“ – kontaktų perteklius juos išsekina.

Tačiau, jei jų visai „nelaistysime“, jie taip pat kentės. Pagrindinė taisyklė – nelikti visiškoje izoliacijoje. Net trumpas pasisveikinimas su kaimynu ar pokalbis su kasininku prekybos centre jau stimuliuoja smegenis ir daro mus šiek tiek laimingesnius bei sveikesnius.