Kodėl negalima peržengti per gulintį žmogų: senovės lietuvių prietarai ir perspėjimai

Ką sako tikėjimai apie gulinčio žmogaus pažeidžiamumą

Nuo seno buvo manoma, kad horizontalioje padėtyje ant žemės esantis žmogus yra itin pažeidžiamas. Jo energetinis laukas, arba „gyvenamoji erdvė“, tuo momentu neturi įprastos apsaugos, todėl bet koks grubus įsikišimas, pavyzdžiui, žingsnis viršuje, pažeidžia energetinę pusiausvyrą. Labiausiai šis perspėjimas liečia vaikus: liaudyje iki šiol tikima, kad toks poelgis trukdo augimui ir vystymuisi, tarsi fiziškai „atimant ūgį“ arba „prispaudžiant“ vaiką prie žemės.

Niūresni aiškinimai, užfiksuoti etnografų ir folkloristų, peržengimą per žmogų sieja su mirties simbolika. Senovėje tikėta, kad žengdami virš ko nors, jūs tarsi uždedate ant žmogaus simbolinį kryžių arba uždarote aplink jį „magišką ratą“, asocijuojamą su žemiškojo kelio pabaiga. 

Tai „sutrumpina“ gyvenimą, kertant žmogaus gyvenimo liniją, ir gali prišaukti nelaimę. Tikėta, kad tokią akimirką žmogus tampa lengvu grobiu blogio jėgoms. Vienintelis būdas „atšaukti“ tokią lemtį būdavo peržengimas atgal – šis atvirkštinis judesys simboliškai atvertų ratą ir grąžintų žmogui jėgas.

Magija ir gydomieji ritualai

Įdomu tai, kad liaudies medicinoje egzistavo ir išimčių, kai šis veiksmas įgydavo magišką gydomąją reikšmę. Pavyzdžiui, motina galėjo sąmoningai peržengti per sergantį vaiką, tardama specialų užkalbėjimą. Tokiame kontekste peržengimo aktas tapdavo apsivalymo apeiga, kur motinos jėga padėdavo vaikui pasveikti.

Atskirą vietą užima tikėjimai apie būsenas, kurias šiandien vadiname miego paralyžiumi. Mūsų protėviai tikėjo, kad tokia akimirka siela yra ribinėje būsenoje, o peržengimas per tokį asmenį gali rimtai pakenkti sielai, kuri dar nėra visiškai „grįžusi“ į kūną.

Psichologinis ir moralinis aspektas

Be mistinių priežasčių, egzistuoja svarbus psichologinis bei racionalus aspektas. Gulintis žmogus yra silpnumo ir bejėgiškumo padėtyje. Žingsnis viršuje daugelyje kultūrų vertinamas kaip nepagarbos, dominavimo ir didžiulio paniekinimo aktas. Tai tiesioginis „intymios zonos“ pažeidimas, kuris pasąmonės lygmenyje sukelia orumo pažeminimo jausmą, baimę ir emocinį diskomfortą.

Be to, tai tiesiog nesaugu: galite netyčia užminti ant žmogaus, jį pastumti arba prikrėsti dulkių bei purvo nuo savo avalynės tiesiai ant jo. Nors mokslinio pagrindimo magiškoms pasekmėms nėra, šios taisyklės toliau gyvena mūsų kultūroje kaip mandagumo elementas. 

Sutikus savo kelyje gulintį žmogų, geriau jį apeiti ratu ir parodyti pagarbą jo asmeninei erdvei. Tai ne tik apsaugos jus nuo nereikalingo jaudinimosi dėl prietarų, bet ir taps geriausiu jūsų taktiškumo įrodymu.