Kodėl protingiems žmonėms sunku būti laimingais

1. Protingų žmonių standartai pernelyg aukšti.

Turėti standartus – visai neblogai. Tai leis jums neišklysti iš kelio, vedančio į laimę ir sėkmę. Tačiau pernelyg aukšti standartai gali tapti problema. Protingi žmonės dažniausiai žino, ko nori iš gyvenimo ir atsisako tenkintis mažesniu. Aukšti jų standartai apima visas jų gyvenimo sritis: darbą, santykius, gyvenimo tikslus.

Iš tiesų tokius norus būna labai sunku patenkinti. Todėl protingus žmones nuolat persekioja nusivylimas dėl jų pasiekimų arba darbo, kuris neleidžia jiems judėti į priekį. Aukšti jų reikalavimai sau gali iš esmės paveikti tarpusavio santykius su aplinkiniais.

2. Protingi žmonės dažnai nesugeba priimti dalykų tokiais, kokie jie yra, o susitelkia ties tuo, kokie jie turi būti ideale.

Jei jūs jaučiate laimės būseną, tai jūsų protas visas yra dabarties momente. Jūsų dėmesys tokiu atveju pilnai sutelktas į tai, kas su jumis vyksta dabar.

3. Protingi žmonės nemoka jausti malonumo dabarties momente, kadangi nuolat bando rasti kokią nors prasmę.

Labai protingo žmogaus žinios užgožia suvokimą. Jo protas nesugeba gauti malonumo iš dabarties momento: jis iš jo prideda arba atima, tikslina arba performuluoja, supranta arba interpretuoja, tiesiog klaidžioja kažkur toli ir pan.

Protas bando „suredaguoti“ dabarties momentą ir rasti jame prasmę, kadangi paties momento savaime jam nepakanka. Šis nepasitenkinimas stumia protą beviltiškam darbui, kuris leistų jam gauti visą sukauptą informaciją ir prisiminimus, kas suteiktų jam galimybę padaryti tą momentą „dar geresniu“.

Ir šio proceso metu protas elgiasi nekantriai, tūžmingai arba sutrikusiai, kadangi jo atradimai pasirodo nepakankami arba jam išvis nepavyksta nieko rasti. Ir kadangi jo esamų resursų nepakanka, jis ima dirbti dar labiau: skaityti, rašyti, ieškoti internete arba tiesiog galvoti.

4. Laimė – tai protas, kuris nurimsta; intelektas – tai protas, kuris atsisako nurimti.

Laimingam protui pakanka to, kas yra.

Toks žmogus nesiekia pakeisti dabarties; jis tiesiog ją priima ir veikia atsižvelgdamas į aplinkybes. Pernelyg protingam žmogui, atvirkščiai, įtikti visai nelengva , todėl jis taip ir negalės suprasti, kuo gi taip patenkintas laimingas protas ir kaltins jį tingumu.

5. Dauguma intelektualių žmonių nuolat ties kažkuo užsiciklina.

Aukšto intelekto asmenybės pasižymi polinkiu viską analizuoti ir tirti iki išsekimo. Kad priimtų kokį nors sprendimą, jiems būtina pasverti visus „už“ ir „prieš“. Toks polinkis dažnai priveda juos iki depresijos.

Be to, atsakymai, kuriuos jie gauna į savo kankinančius klausimus, gali būti ne šiaip nemalonūs ir nuviliantys, o galintys sukelti griaunamąjį poveikį patiems mąstytojams. „Sugebėjimas stebėti be vertinimo – aukščiausia intelekto forma“, – Džidu Krišnamurtis.

6. Jei veiksmų rezultatas pasirodo blogesnis už numatytą, protingi žmonės jaučia gilų nusivylimą.

Veiksmai ne visada leidžia gauti vieną ir tą patį užprogramuotą rezultatą: protingi žmonės pernelyg tiki savo intelekto galia ir jo sugebėjimu prognozuoti savo veiksmų pasekmes.

7. Pastovi negailestinga savikritika.

Dauguma intelektualių žmonių pasižymi gana žema saviverte ir to priežastis slypi pastoviose kritiškose pastabose, kurias jie laido patys sau. Jie nesugeba priimti savo trūkumų, kadangi mano turintys atitikti pačius aukščiausius standartus. Štai todėl jie dažnai ir randasi niūros sielos būsenoje.

8. Jie ieško gilesnio būties lygmens.

Dauguma intelektualių žmonių moka skirti gera nuo blogo, tačiau jie nesugeba priimti negatyvių žmonių savybių arba žvelgia į jas pernelyg griežtai. Rūsčios tiesos suvokimas teikia jiems skausmo ir slegia, kadangi dauguma protingų žmonių pirmiausia žvelgia į savo vidų.

Jie negali gyventi be pastovaus gautų rezultatų apmąstymo ir vertinimo – tai jų antroji natūra. Aukšto intelekto žmonės pasižymi reikliu protu, kuris pastoviai užduoda klausimus ir verčia juos jausti nerimą.

9. Nedaug žmonių juos iš tikrųjų supranta.

Bendravimas yra didžiausias laimės šaltinis. Mes visada stengiamės dalintis su kitais savo nerimu ir pergyvenimais, kas leidžia mums lengviau su jais susidoroti.

Net protingiausiam žmogui reikia kažko, su kuo jis galėtų pasidalinti savo rūpesčiu, tuo pačiu palengvindamas savo naštą. Tačiau aukšto intelekto asmenybei būna labai sunku rasti pašnekovą, kuris pasižymėtu tokia pat gelme, kaip ir jis.

10. Aukštas intelektas dažnai sukelia psichologines problemas.

Žmonės su aukštu IQ dažnai turi ypatingą sutrikimą, kuris verčia juos pastoviai viską analizuoti ir užduoti klausimus. Ir šis kelias paprastai neatneša jiems nei laimės, nei psichologinės sveikatos.

Žmogaus protas – labai sudėtingas dalykas ir ne iki galo ištirtas. Per didelė analizė ir pastovus izoliacijos jausmas dažnai intelektualius žmones lydi visą jų gyvenimą.

„Protingų žmonių laimė – rečiausias dalykas, kurį kada nors mačiau“,- Ernestas Hemingvėjus.

11. Laimė – tai sunkus kasdienis darbas.

Protingiems žmonėms neverta štai taip lengvai atsisakyti kitų žmonių draugijos. Būtent dėl šios priežasties daugelis protingų ir jautrių žmonių jaučiasi tokie nelaimingi.

Labai natūralu, kad dauguma intelektualių asmenybių turi kažkokių keistenybių ir keistų pomėgių. Bet tai ne priežastis nustoti bendrauti su žmonėmis, kurie nepasižymi tokiu pat įžvalgumu ir jautrumu.

12. Protingiems žmonėms visuomenėje gali būti gana nejauku.

Paprasti žmonės dažnai naudojasi tuo, kad intelektualios asmenybės pasirodo neprisitaikiusios gyventi visuomenėje. Todėl intelektualai neretai patenka į kritiškų pastabų ugnį, o vidutinio proto žmonės, atvirkščiai, tuo metu švenčia pergalę.

13. Protingi žmonės dažnai jaučia nerimą, kad gali prarasti savo sugebėjimus.

Ironiškos pašaipos ir sarkastiški išpuoliai iš kitų žmonių pusės paprastai juos sutrikdo. Sekanti jų pačių elgesio analizė tik sustiprina jų liūdesį.

„Visi žmonės, pasiekę tobulybę filosofijoje, poezijoje, mene ir politikoje – net Sokratas ir Platonas – pasižymėjo melancholiška siela; pas kai kuriuos melancholija net pereidavo į ligos būseną.“

Daugelis protingų žmonių nepasiekia didelės sėkmės karjeros ir gali netgi būti vadovaujami mažiau išsilavinusių ir intelektualių žmonių. Kai kurie intelektualai, ypač kūrybingos asmenybės, net palūžta nuo aplinkybių ir kitų žmonių spaudimo arba tampa manipuliacijų aukomis. „Aš toks protingas, kad kartais nesuprantu nė vieno žodžio iš to, ką sakau“,- Oskaras Vaildas.