Tyrimo esmė
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Intelligence, suteikia pagrindo optimizmui: daugumos žmonių aukščiausias psichologinių funkcijų lygis stebimas nuo 55 iki 60 metų amžiaus.
Šis atradimas paaiškina, kodėl būtent brandesnio amžiaus žmonės dažnai demonstruoja geriausius rezultatus sudėtingose užduotyse bei lyderystės pozicijose. Apie tai rašo Science Alert.
Skirtingi žmogaus „piko“ laikotarpiai
Žinoma, kad fizinė forma paprastai pasiekia aukščiausią tašką maždaug 25–30 metų. Tačiau tyrimai rodo, jog tokie gebėjimai kaip mąstymo greitis, atmintis ir loginis samprotavimas pamažu mažėja jau po vidurinių dvidešimtųjų.
Tai patvirtina ir gyvenimo pavyzdžiai: sportininkai pasiekia karjeros viršūnę iki 30-ies, matematikai daro svarbiausius atradimus iki 35-erių, o šachmatų čempionai retai išlieka aukščiausioje formoje po 40.
Vis dėlto, jei pažvelgtume plačiau – už „gryno intelekto“ ribų – paveikslas keičiasi.
Nuo pažintinių gebėjimų iki psichologinio atsparumo
Šiame tyrime mokslininkai analizavo ne tik pažintinius įgūdžius, bet ir psichologines savybes, turinčias įtakos veiksmingumui kasdieniame gyvenime.
Buvo įvertinti 16 pagrindinių rodiklių, tarp jų – loginis mąstymas, atmintis, informacijos apdorojimo greitis, erudicija, emocinis intelektas ir penkios asmenybės bruožų dimensijos: ekstraversija, emocinis stabilumas, sąžiningumas, atvirumas naujai patirčiai ir malonumas (geranoriškumas).
Sulyginę daugelio tyrimų duomenis, mokslininkai nustatė, kaip šios savybės keičiasi su amžiumi.
Psichologinė branda ateina vėliau, nei manome
Kai kurios savybės pasiekia aukščiausią lygį daug vėliau, nei įprasta manyti:
Sąžiningumas (sąžiningas, atsakingas požiūris į darbą) būna didžiausias apie 65 metus;
Emocinis stabilumas – apie 75 metus;
Net moralinis mąstymas ir gebėjimas išvengti mąstymo klaidų (kognityvinių šališkumų) tobulėja iki 70–80 metų.
Kai tyrėjai apjungė visus rodiklius į bendrą indeksą, paaiškėjo, kad bendras psichologinis ir pažintinis „pikas“ pasiekiamas tarp 55 ir 60 metų. Po 65 metų šie rodikliai ima palaipsniui mažėti, o po 75 – kritimas tampa ryškesnis.
Mažiau amžiaus stereotipų – daugiau pagarbos patirčiai
Šie duomenys paaiškina, kodėl politikoje, versle ar visuomeniniame gyvenime vadovaujančias pareigas dažnai užima vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.
Nors kai kurie kognityviniai įgūdžiai su laiku silpsta, jų vietą užima išmintis, emocinis balansas ir gebėjimas priimti apgalvotus sprendimus.
Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vyresni darbuotojai vis dar susiduria su kliūtimis grįždami į darbo rinką. Darbdaviai dažnai žiūri į 55 metų kandidatą kaip į laikiną darbuotoją iki pensijos.
Be to, kai kuriose srityse galioja amžiaus ribos:
tarptautinių reisų pilotai turi išeiti į pensiją sulaukę 65 metų,
oro eismo kontrolieriai – 56–60 metų.
Tačiau ne visi senstant praranda gebėjimus vienodai – daugelis išlaiko aukštą mąstymo greitį ir atmintį net vyresniame amžiuje.
Išvada: amžius nėra lemiamas intelektinio potencialo rodiklis. Daug svarbesnės – individualios savybės ir patirtis.
Vidutinis amžius – tai viršūnė, o ne nuosmukis
Tyrimo rezultatai rodo: vidutinis amžius – tai ne nuosmukio pradžia, o žmogaus galimybių klestėjimo laikotarpis.
Čarlzas Darvinas paskelbė „Rūšių kilmę“ būdamas 50-ies,
Liudvikas van Bethovenas sukūrė garsųjį Devintąjį simfoniją būdamas 53-ejų, jau būdamas kurčias,
o AMD generalinė direktorė Lisa Su būdama 55-erių įvykdė vieną sėkmingiausių technologinių transformacijų pasaulyje.
Istorija ne kartą parodė, kad didžiausi pasiekimai dažnai ateina po tariamo „piko amžiaus“. Galbūt atėjo metas pakeisti požiūrį – vidutinį amžių laikyti ne atgaliniu skaičiavimu, o tikru pakilimo momentu.
Beje, Stanfordo universiteto tyrimas nustatė, kad žmogaus senėjimas turi du spartaus pokyčio pikus:
apie 44 metus, kai keičiasi lipidų, alkoholio apykaita ir širdies veikla,
ir apie 60 metų, kai kinta angliavandenių metabolizmas, inkstų funkcija bei imuninė reguliacij
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą