Sykį į mūsų penkiaaukščio namo antrą įėjimą anksti rytais ateidavo paklaidintas katinas. Kai kas pirmas eidavo pro duris, katinas sprukdavo į laiptinę. Tada braudavosi į butus. Kiti gyventojai išvarydavo. Katiną įsileisdavo viena sena moteris, kai ši pradarydavo duris. Įsigudrino tupėti prie mūsų buto. Kai vyras anksti eidavo į darbą, tai sprukdavo į vidų. Aš tą katiną pavalgydindavau. Pabūdavo kiek ir prašydavosi išleidžiamas. Kartą labai norėjau miego, tad neskubėjau keltis iš lovos. Katinas nesulaukęs, kad pavalgydinčiau, užšoko ant sofos ir nuo mano kojų atšliaužė prie manęs ir pabučiavo į lūpas. Labai nustebau, šokau iš lovos. Jam reikėjo duoti ne per daug maisto. Kartą padauginau, tai smarkiai privėmė kambarį. Senutė, kuri irgi kartais įsilesdavo katiną, kartą paėmė šepetį ir išvijo. Daugiau į mūsų laiptinę nebeatėjo.

Seniai laikau kates ir todėl galiu pasakyti, kad ne visus signalus teisingai aprašėte.

Seniai laikau kates ir todėl galiu pasakyti, kad ne visus signalus teisingai aprašėte.

Yra priekinės ir užpakalinės kojos, ne galinės kojos ir ne galinė letena, kaip rašoma straipsnyje.