Kūčiukų kepimo metas kasmet vis ankstėja: jie tapo ne vien Kūčių vakarienės, bet ir švenčių laukimo dalimi

Ne tik šventiniam stalui, bet ir prie arbatos

Aukštaitijos regione veikiančioje „AR Maistas“ kepykloje krosnys žiemos švenčių kepinių gamybai pakuriamos dar spalį. Ankstyvas pasiruošimas reiškia, kad jau lapkričio pradžioje kūčiukai pasiekia parduotuvių lentynas ir masina pirkėjus jų įsigyti – šventėms ir ne tik. Šios kepyklos kūčiukus mėgsta ir „Maximos“ pirkėjai.

„Kai už lango niūrus dangus, mažai saulės, ilgus vakarus leidžiame namuose, vis anksčiau į kasdienybę norisi įsileisti šventinę nuotaiką. Pamažu kūčiukai tampa ne tik Kūčių vakaro, bet ir lėto pasiruošimo šventėms dalimi prie garuojančio mėgstamo gėrimo“, – kasmet vis ankstesnę prekybą šventiniais atributais komentuoja „AR Maistas“ projektų vadovė Aušra Skrudupaitė.

Jos manymu, kūčiukai jau seniai nebėra suvokiami vien tik kaip auka protėvių dvasioms – laukiant švenčių užkandžiauti šiais mažais kepiniais galima kasdien. Tendenciją, jog kūčiukų prekyba įgauna pagreitį dar lapkričio mėnesį, stebi ir prekybos tinklo „Maxima“  Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Pastaraisiais metais pastebime, jog vos tik kūčiukai pasirodo prekyboje, pirkėjai mielai juos perka ir valgo iki pat švenčių. Mūsų tinklo parduotuvių lentynose rikiuojasi ne tik tradiciniai, bet ir įvairesni kūčiukų skoniai, pavyzdžiui, praturtinti kanapėmis ar medumi. Žinoma, didžiausi kūčiukų pardavimai fiksuojami likus vos 2–3 dienoms iki švenčių. Tuomet pirkėjai dažniausiai renkasi tradicinius, be priedų. Šiemet siūlome net šešiolikos rūšių kūčiukus, o jų kaina yra tokia pati kaip pernai ar net žemesnė“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė, pridurdama, jog vidutiniškai per metus prekybos tinklas parduoda beveik 300 tonų kūčiukų.             

Žavi ir autentiški skoniai, ir šiuolaikiški eksperimentai 

Nors kai kuriuos papročius laikmetis keičia naujais, kepyklos atstovė pabrėžia, jog jų misija yra išlikti tradicinių skonių puoselėtojais. Didžiąją dalį produkcijos sudaro gerai pažįstami ir pamėgti kepiniai: trapūs arba minkšti „JDC“ prekių ženklu pažymėti kūčiukai iš kvietinių miltų.

„Kūčiukų receptų įvairovė didžiulė. Galima sakyti, jog kiek šeimininkių, tiek ir skirtingų kūčiukų. Vis dėlto, mūsų receptams įtakos turi ir regionas. Aukštaitija pasižymi derlingomis žemėmis ir puikiu kviečių derliumi. Natūraliai ir kūčiukai nuo seno čia buvo kepami iš kvietinių miltų“, – receptūrų autentiškumą pabrėžia A. Skrudupaitė.

Kita vertus, pašnekovė atkreipia dėmesį, jog ilgus metus skaičiuojanti kepykla naujovių nesibodi ir puikiai supranta besikeičiančius pirkėjų poreikius bei lanksčiai prie jų prisitaiko.

„Ant Kūčių stalo silkę retkarčiais keičia sušiai ir tai nėra blogai. Juk kiekvienas laikmetis įneša naujovių, tik vienos tampa labiau priimtinomis, kitos – mažiau. Ne išimtis ir kūčiukų gamyba, čia eksperimentai taip pat neišvengiami. Suprantame, kad žmonės nori naujų potyrių, skonių, tad turime prisitaikyti ir pasiūlyti geriausius sprendimus. Taip mūsų asortimentą jau papildė ne tik naujos šių kepinių formos, pavyzdžiui, mini kūčiukai, bet ir netikėtos receptūros variacijos, tokios kaip  kūčiukai iš viso grūdo miltų, su linų sėmenimis ir aguonomis ar net minkšti kūčiukai su obuoliais“, – kepyklos produkcijos naujoves pristato A. Skrudupaitė.

Prėskučiai, šližikai, parpeliukai, kleckučiai – pavadinimų ir receptūrų įvairovė

Kalbėdama apie kūčiukus, kurių rūšių per daugybę metų įmonėje „AR Maistas“ yra išragauta ne viena dešimtis, A. Skrudupaitė pastebi, jog vieno geriausio recepto nėra – kiekvienam lietuviui šis kepinys yra labai individualus: pradedant forma, baigiant patiekimu.

„Kiekvienas tautietis iš šeimos atsineša savas tradicijas, vaikystėje patirtus skonius. Vienam įprasta, kad kūčiukai būtų kieti kaip akmenėliai ir ilgai neištižtų subėrus į aguonpienį, kiti ilgisi minkštų, labiau panašių į mažas bandutes – juos į aguonpienį merkia jau valgymo metu“, – sako pašnekovė, pridurdama, kad ir pavadinimas „kūčiukai“, priklausomai nuo įpročių ir regionų, daug kur varijuoja bei neretai pakeičiamas prėskučių, šližikų, parpeliukų, kleckučių ar net riešutėlių apibūdinimu.

Ieškant skaniausių kūčiukų recepto ir būdo jais mėgaujantis – ar jie būtų patiekti su aguonpieniu, ar su kisieliumi, o gal net kaip užkandis šalia arbatos puodelio, ekspertė atkreipia dėmesį į keletą svarbių laikymo taisyklių, kurias svarbu įsidėmėti. Visų pirma, kūčiukai turėtų būti laikomi sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Galiojimo laikas priklauso nuo receptūros, todėl būtina atsižvelgti į ant pakelio nurodytą datą. Vis tik, kone kiekvieną jau atidarytą kūčiukų pakuotę geriausia suvartoti per kelias dienas – tuomet atsiskleis tik geriausios skonio savybės“, – pataria A. Skrudupaitė.

Įdomu ir tai, kad kūčiukai patrauklūs išskirtinai lietuviams, mat nei kaimyninių šalių, nei tolimesnių kraštų pirkėjų šis patiekalas nesužavėjo. Tiesa, kadaise kepykla bandė tiekti kūčiukus Latvijos rinkai, tačiau ir čia netrukus buvo paprašyti receptą perdaryti ir kūčiukus paversti sūriu užkandžiu.