Kuri gyvūnų rūšis turi panašią į žmonių kalbą – atsako mokslininkai

Bonobai yra balsingiausi iš didžiųjų beždžionių, kurie bendraudami su kitais savo rūšies atstovais naudoja įvairius aukšto dažnio šūksnius. Kai kurie iš jų - tai garsūs švilpimai ir šūkčiojimai, sklindantys per džiungles, o kiti - tylūs „pypsėjimai“ ir bruzdėjimai, skirti intymesnėms akimirkoms. 

Ši rūšis savo forma ir dydžiu gali būti labai panaši į šimpanzes, tačiau jų garsai yra oktava aukštesni už šimpanzių garsus. 

Naujame tyrime Ciuricho ir Harvardo universitetų mokslininkai atidžiai išnagrinėjo laukinių bonobų bendravimą ir nustatė, kad jų garsai yra labai sudėtingi. Be to, vokalizacijoms būdingi daugelis esminių bruožų, iš kurių sudaryta žmonių kalba.

Komanda išanalizavo 700 bonobų vokalinių garsų įrašų ir nustatė daugiau kaip 300 kontekstinių ypatybių, susijusių su kiekvienu šnekėjimu. Kaip ir žmonių kalba, bonobo vokalizaciniai šūksniai pasižymi kompoziciškumu, t. y. jie jungia baigtinį šūksnių tipų rinkinį į prasmingas struktūras. 

Lingvistikoje kompoziciškumas būna dviejų formų: trivialusis ir netrivialusis. Esant trivialiam kompoziciškumui, kiekvienas žodis derinyje išlaiko savo nepriklausomą reikšmę, o bendra reikšmė yra tiesiog jo dalių suma. Pavyzdžiui, „blondinė šokėja“ yra ir blondinė, ir šokėja, o jei tas asmuo yra ir gydytojas, galime lengvai pavadinti jį blondine gydytoja, nekeisdami žodžio „blondinė“ reikšmės.

Kita vertus, netrivialusis kompoziciškumas veikia kitaip, nes vienas žodis modifikuoja kitą taip, kad keičia jo reikšmę. Pavyzdžiui, galime sakyti „blogas šokėjas“, bet tai nereiškia blogo žmogaus, kuris atsitiktinai šoka. Veikiau tai reiškia žmogų, kuriam blogai sekasi šokti. Jei šis asmuo taip pat yra gydytojas, negalime manyti, kad jis yra blogas gydytojas vien dėl to, kad blogai šoka. Šiuo atveju žodis „blogas“ neturi savarankiškos reikšmės, jis turi prasmę tik santykyje su žodžiu „šokėjas“. 

Būtent toks kompoziciškumas suteikia žmonių kalbai lankstumo ir sudėtingumo - pasirodo, bonobai jį taip pat yra įvaldę. Šimtai įrašų parodė, kad bonobo garsai sujungia skirtingus garsus į keturias kompozicines struktūras, iš kurių trys pasižymi netrivialiu kompoziciškumu.

Bonobai kartu su šimpanzėmis yra artimiausi gyvi mūsų giminaičiai, kurių abiejų DNR su žmonėmis sudaro apie 98,8 proc. Atidžiau tyrinėdami mūsų didžiųjų beždžionių pusbrolių vokalizaciją, galime suprasti, kaip žmonių kalba išsivystė į sudėtingą sistemą, kuria kalbame šiandien.