Kviečia į edukacijas: inscenizuoti archeologiniai kasinėjimai prie Palangos tilto ir molio dirbtuvės mažiesiems

„Vasarą pajūris pilnas žmonių, tad norime pakviesti poilsiaujančias šeimas prisijungti prie inscenizuotų interaktyvių archeologinių kasinėjimų Palangos paplūdimyje, prie tilto. Tokią edukaciją pirmą kartą surengėme pernai. Jau tada sulaukėme didelio tėvų ir vaikų susidomėjimo. Šiemet tikimės palankaus oro ir dar daugiau edukacijų dalyvių“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė Ieva Luckutė.

Liepos 7–8 dienomis nuo 12 iki 17 valandos Palangos paplūdimyje specialiai padarytoje archeologinėje perkasoje mažieji galės pasijausti tikrais archeologais. Naudodami menteles, kibirus, kauptukus ir kitus archeologų kasdienio darbo įrankius dvi dienas vyksiančioje edukacijoje jie ieškos keramikos šukių, titnago, kaulo ir rago dirbinių.

Kiti edukaciniai renginiai – molio dirbtuvės ir pasakojimai apie keramikos restauravimą – vyks liepos 9–10 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje.

Visų šių edukacijų šerdis – tai liepos 9 dieną 17 valandą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“. Ši paroda supažindina su pajūryje archeologų aptiktais išskirtiniais keramikos radiniais ir atskleidžia, ką ir iš kokių indų valgė akmens amžiaus žmonės, koks buvo jų gyvenimo būdas ir kokias molio dirbimo technologijas taikė skirtingų kultūrų atstovai.

Parodos eksponatai ir joje pristatomas pasakojimas apima dviejų tūkstantmečių akmens amžiaus keramikos istorijos laikotarpį. Eksponuojami ne tik autentiški keramikos radiniai, restauruoti Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorių Jono Petuchovo ir Eglės Odinienės, bet ir Vilniaus puodžių cecho atkurti akmens amžiaus indai.

Visą programą rasite čia: https://lnm.lt/renginiai/parodos-pajurio-akmens-amziaus-keramika-atidarymo-renginiu-programa/

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.