Lapkričio 30-ąją vardo dieną švenčia

Andrė, Andrėja, Andriejus, Andrius, Andrys

Visi šie vardai yra to paties kilmės pagrindo variantai – susiję su graikišku vardu Andréas (Ανδρέας).

Kilmė: iš senovės graikų ἀνήρ(anér), ἀνδρός (andrós) – vyras, žmogus, narsus vyras.

Krikščioniškoje tradicijoje siejamas su šv. Andriejumi – Jėzaus mokiniu.

Reikšmė: „vyras“, „vyriškas“, „drąsus, narsus“.

Variantų paaiškinimas:

Andrė – šiuolaikinis lietuviškas trumpesnis variantas (neutralus arba moteriškas, panašus į pranc. André).

Andrėja – moteriška forma, atitinka Andrea, Andrée.

Andriejus – slaviškesnė forma, artima rus. Андре́й.

Andrius – tradicinis lietuviškas variantas.

Andrys – lietuviškas trumpinys, tarmėse naudotas forma Andrys.

Dovainė

Tai lietuviškas vardas, siejamas su šaknimi dov- / dav- (duoti) ir -ainė - dažna darybos priesaga, kuriant lietuviškus asmenvardžius.

Tikėtina reikšmė: „duodanti“, „dovaną nešanti“, galbūt susijusi su žodžiu „dovana“.

Galimas ryšys su senaisiais lietuvių asmenvardžiais Dovas, Dovainis.

Saugarda, Saugardas, Saugardė

Tai reti vardai, laikomi lietuviškos darybos. Sudurtiniai iš saug- (saugoti, apsaugoti), -gard- (gali būti susiję su „garda, „ginti“, „saugoti“, „tvora“, „aptvaras“, arba su baltų šaknimi „gardas“ – „įtvirtinta vieta“)

Reikšmė: „apsaugotas“, „tas, kuris saugo įtvirtinimą“, „saugantis, ginantis“.

Moteriškos formos – Saugarda, Saugardė; vyriška – Saugardas.

Saugina, Sauginas, Sauginė

Kilmė: iš šaknies saug- (saugoti) ir priesagų -ina, -inas, -inė, naudojamų lietuviškuose varduose.

Reikšmė (tikėtina): „saugotoja / saugotojas“, „tas, kuris globoja“.

Dabartiniai vardai laikomi naujadarais, bet remiasi baltų darybos tradicija.

Saugirdas, Saugirdė

Tai sudurtinis lietuviškas vardas - saug- (saugoti, sergėti), -gird- iš girdėti, taip pat randama senuose varduose (pvz., Algirdas).

Reikšmė: „gerai girdintis saugotojas“, „tas, kurį saugo Dievas / likimas“, „saugus ir girdintis“.

Moteriška forma – Saugirdė.