Lenkijoje XVII a. kapinėse aptiktas "vampyrės" skeletas

Palaikai turėjo per gerklę gulintį serpantą, o ant didžiojo kojos piršto - pakabinamą spyną.

Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius Dariušas Polinskis vadovavo archeologiniams kasinėjimams, kurių metu buvo aptikti palaikai su šilkine kepuraite ir išsikišusiu priekiniu dantimi.

"Serpantas buvo uždėtas ant kaklo taip, kad jei mirusioji būtų bandžiusi atsikelti... būtų nukirsta arba sužalota galva", - sakė Polinskis.

XI a. Rytų Europos gyventojai bijojo vampyrų ir pradėjo gydyti savo mirusiuosius antivampyriškais ritualais, , tikėdami, kad "kai kurie mirusieji iš kapo išlenda nagais kaip kraują siurbiančios pabaisos, terorizuojančios gyvuosius".

XVII a. tokie laidojimo ritualai "paplito visoje Lenkijoje, reaguojant į pranešimus apie vampyrų protrūkį.

"Kiti apsisaugojimo nuo mirusiųjų sugrįžimo būdai - nupjauti galvą ar kojas, padėti mirusįjį veidu žemyn, , sudeginti ir sudaužyti akmeniu", - pasakojo Polinskis.

Prie skeleto kairės kojos pritvirtintas pakabinama spyna užrakintas didysis kojos pirštas, pasak Polinskio , greičiausiai simbolizavo "negalėjimą sugrįžti pas gyvuosius".

.