Lietuves palygino su italėmis: kurios savo išvaizdai yra atidesnės?

Ką bendro su Lietuva turi šis miestas? Galiausiai, kurios – lietuvės ar italės – savo išvaizdai skiria daugiau dėmesio? Visa tai sužinojome laidoje „Lietuvis pas lietuvį“.

Prancūzų rašytojas Stendalis vienoje iš savo knygų rašė, kad apsilankęs Florencijoje patyrė savotišką ekstazę, kuri šiandien vadinama Stendalio arba tiesiog Florencijos sindromu.

Tai – keista būsena, kuri pasireiškia silpnumu kojose, galvos svaiguliu ar net alpimu nuo per trumpą laiką pamatytų daugybės meno šedevrų.

Praėjusią savaitę patys Lietuvoje svečius priėmę, šiandien Aurimas ir Viktorija Lipštai Florencijos grožiu įsitikios patys, mat keliaus pas šiame mieste jau daugybę metų gyvenančią Astą Kriščiūnaitę-Dantoni.

Šiandien Asta yra ne tik vertėja ir verslo konsultantė, bet ir Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Tačiau kaip moteris čia atsidūrė?

Pasirodo, kad dar mokykloje Asta pajuto meilę filologijai, todėl Vilniaus universitete pasirinko lietuvių ir italų kalbų studijas. Baigusi mokslus moteris išvyko į vieną gražiausių Italijos miestų – Florenciją.

Čia, kaip sako pati, ėmė mokytis to, apie ką niekuomet anksčiau nebūtų pagalvojusi – ekonomikos ir turizmo. Ir nors niekuomet nepaleido minties, jog grįš Lietuvą, netrukus Astą likimas suvedė su būsimu vyru Bartu.

„Susituokėme Lietuvoje, Nidoje, tačiau ir gyvendama Italijoje niekuomet nesijaučiau taip, tarsi būčiau toli nuo namų. Palaikydama glaudžius ryšius su Lietuvoje likusia šeima ir draugais bei dirbdama su Lietuvos įmonėmis, aš visą laiką jaučiuosi esanti šalia namų“, – pasakos moteris.

Staiga užgimę jausmai italui pakeitė Astos gyvenimą – dabar jau 14 metų kartu su vyru moteris gyvena Florencijoje, augina sūnų Joną. Tiesa, ji neslepia, kad gyvenimas čia nėra pigus, o ir patys italai neretai važiuoja uždarbiauti svetur. „Daug jaunų italų mokytis ir dirbti išvažiuoja į Angliją ar net Australiją – tai yra labai populiari kryptis.

O Italijoje susirasti darbą, kad galėtumėte išlaikyti visą šeimą, nėra taip lengva. Ir pati atvažiavusi į Italiją visuomet buvau be rožinių akinių – kaip tik matau tą kitą pusę“, – pasakojo Asta.

Florencija, kurią Lipštų šeima išvys pro čia gyvenančios Astos akis, bus ne tik įspūdingo grožio, bet ir nemažai susijusi su Lietuva. Pavyzdžiui, ar žinojote, kuo su mūsų šalimi siejasi ne tik Šv. Lauryno bazilika, bet ir Senieji rūmai?

Pasigrožėjus didingais pastatais ir meno kūriniais, laidos herojai nuspręs pasimėgauti ir kiek kitokia patirtimi. Asta svečius pakvies į savo draugės Romos grožio saloną, pavadinimu „Baltika“.

Čia Viktorijos laukė staigmena – veido masažas. Daugiau nei dešimtmetį Florencijoje grožio specialiste dirbanti Roma papasakos apie ryškiausius skirtumus tarp lietuvių ir italių, kai tema pasisuka apie išorinį grožį.

„Lietuvės yra daug kruopštesnės. Italės vertina kokybę, bet joms reikia, kad procedūros būtų atliekamos kuo įmanoma greičiau. Joms ne taip svarbu, kaip tai padaryta – svarbu, kad iš viso padaryta. Lietuvės darbui reikalauja daug daugiau kruopštumo ir atidumo“, – sakė ji.

Kaip pasakos Roma, kuo labiau į Pietus, tuo daugiau prašmatnumo, tad italės čia renkasi ryškesnius, blizgius makiažus. O arčiau Šiaurės vyrauja natūralumas.

Savo salone Roma ne tik rūpinasi moterų grožiu, bet ir vykdo šviečiamąją veiklą. „Salone klausausi lietuviško radijo, kad ir mano klientės galėtų išgirsti lietuvių kalbą.

Vis dar yra likęs stereotipas, kad mes, lietuviai, kalbame rusiškai. O įjungus lietuvišką radiją, klientės dažnai klausia, kokia čia dar negirdėta kalba? Lietuvybės puoselėjimas man atrodo natūralus, nes tai yra mano šaknys“, – pasakos salono savininkė.

Galiausiai svečiai turėjo progą pasimėgauti ir Romos iškeptu pyragu su slaptu ingredientu.