Pirmąjį milijonierių lydėjo policininkas
„Teleloto“ kelionė prasidėjo Lapėse, Kauno rajone, į kurias sekmadieniais susirinkdavo laidos komanda iš visos Lietuvos. Pirmasis „Teleloto“ žaidimas įvyko 1996 m. balandžio 16 d. Jo schemą sugalvojo anglai, scenarijų parašė amerikiečiai, o Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, pritaikiusių tokį žaidimo būdą.
Po mažiau nei 2 mėn., birželio pradžioje, „Teleloto“ žaidėjams atiteko pirmasis Aukso puodas. 160 566 litų sumą pasidalino trys žaidėjai. Prieš 25-erius metus tai buvo labai dideli pinigai, todėl Aukso puodo laimėjimas sutraukė dar didesnį žaidėjų susidomėjimą naująja loterija.
Pirmuoju „Teleloto“ milijonieriumi 1997 m. sausį tapo žaidėjas iš Kuršėnų, laimingą bilietą įsigijęs Kelmėje. Jam atiteko 1,47 milijono litų.
„Pirmasis „Teleloto“ milijonierius – autobuso vairuotojas iš Kuršėnų. Šis laimėjimas buvo šventė visai Lietuvai. Laimėtojas pas mus į Vilnių atvyko lydimas policininko. Visą šeimą ištiko šokas, dėl to jie ėmėsi net tokių priemonių. Pirmieji laimėtojai taip pat galvojo, kad jų prizai bus išmokami grynaisiais pinigais, todėl atvažiuodavo ir su didžiuliais lagaminais, į kuriuos planavo dėti laimėtas sumas“, – pasakoja „Teleloto“ organizuojančios „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška.
Dalyviai – pusė Lietuvos
Nepraėjo nei dveji metai, o sociologiniai visuomenės tyrimai rodė, kad „Teleloto“ žaidžia pusė Lietuvos. Dar pusė iš jų sėkmę bandydavo kiekvieną savaitę. Rožinius „Teleloto“ bilietus sekmadieniais braukydavo ištisos šeimos, žaidimas tapo viena žiūrimiausių televizijos laidų ir kiekvienas žinojo loterijos žaidimo vedėjo Sigučio Jačėno šūksnį „skambutis!“.
„Per keletą metų „Teleloto“ išpopuliarėjo taip, kaip niekas nesitikėjo. Loterijos populiarumas šoktelėjo dar labiau, kai perėmėme laidos prodiusavimo vairą į savo rankas. Buvo atnaujintas laidos formatas, o su juo prie televizijos ekranų pradėjo rinktis ne tik žaidėjai, kurie norėjo patys laimėti „Teleloto“ prizus, bet ir tie, kurie norėjo per televiziją pamatyti savo kaimynus, giminaičius, draugus, išgirsti jų siunčiamus linkėjimus“, – sako A. Muraška.
Loterijos populiarumui augant, atsirado ir vis daugiau nuotaikingų laimėtojų istorijų. Vienas milijonierius taip norėjo saugoti savo privatumą, jog prizo atsiimti atsiuntė teisininkų komandą, žiniasklaida jį vadino „Paslaptinguoju milijonieriumi“. O milijoną litų laimėjęs aštuoniolikmetis pasakojo, kad pirmiausiai nusipirks televizorių ir kostiumą mokyklos šventėms.
Loterijos komanda prisimena ir 25-tąjį milijonierių. Tai – vilnietis, kuriam uošvė laimėjimą patarė atsiimti simboliškai – rugpjūčio 25-ąją dieną. Žaidėjas savo laimėjimą prilygino šuoliui su guma. Daug dėmesio sulaukė ir kaunietis, kuris kūdikio besilaukiančią žmoną nusprendė nustebinti nupirkdamas 6500 „Teleloto“ bilietų.
„Praėjo 25-eri metai, o netikėtos istorijos, kuriomis kartais sunku patikėti net ir mums patiems, nesibaigia. Dabar į studiją atvyksta ir prizus laimi daugybė žaidėjų, kuriuos aplanko pakartotina sėkmė. Nebesuskaičiuojame, kiek žmonių yra laimėję po du ar net tris automobilius, keliolika kartų lankęsi studijoje. Sulaukiame net laimėtojų šeimų ar giminių, kuriose kas nors nuolat laimi. Vis daugiau prizų laimi ir loterijos bilietų per vestuves gavę jaunieji“, – dalinasi A. Muraška.
Daugiau nei 68 milijonai laimėjimų
Taip kaip per keletą metų šoktelėjo „Teleloto“ populiarumas, praėjo ir visi 25-eri metai – džiaugiantis sekmadienio laimėjimais ir žaidėjų šypsenomis laimėjus piniginius prizus, naujus namus, automobilius, keliones ar kitus prizus.
Per šį laikotarpį „Teleloto“ žaidėjams atiteko 184 Aukso puodai, 63 iš jų laimėtojų tapo milijonieriais. Taip pat daugiau nei 1200 kartų laimėtas antrasis pagal dydį „Teleloto“ laimėjimas – Didysis prizas.
Didžiausias „Teleloto“ Aukso puodas – 1 158 965 Eur – 2018 m. spalį atiteko dviem žaidėjoms. Milžinišką sumą pasidalino buvusi mokytoja iš Kauno ir buhalterė iš Klaipėdos. Viena iš jų laimingą bilietą įsigijo minėdama Mokytojų dieną Nidoje, kita – su vyru užsukusi į parduotuvę įsigyti tepalo automobiliui.
Pasak „Olifėjos“ vadovo, nuo pat žaidimo pradžios, jame laimėta daugiau nei 68 milijonus 200 tūkst. kartų. Daugiau nei 4800 žaidėjų laimėjo automobilius, beveik 50-čiai atiteko nauji būstai.
„Skaičiuojame, kad vien pernai „Teleloto“ žaidėjams atiteko laimėjimų, kurių bendra vertė – beveik 9 milijonai 340 tūkst. eurų. Didžiausias 2020-ųjų metų laimėjimas, Aukso puodas su daugiau nei 560 tūkst. eurų, iškeliavo į Ukmergę.
Taip pat susipažinome ir su uteniške, kuri buvo 9-tą kartą atvykusi į studiją, laimėjusi 2 automobilius ir tokį kiekį daiktinių prizų, jog negalėjo jų visų išvardinti. Sėkmė uteniškės neapleido visos laidos metu. Moteris sudalyvavo studijos žaidime, o laidos pabaigoje tapo viena iš „Degančios linijos“ laimėtojų“, – vardino „Teleloto“ organizatorius.
Laimėtojams – 269 milijonai eurų
„Olifėjos“ duomenimis, per visą „Teleloto“ laikotarpį žaidėjams iš viso atiteko laimėjimų, kurių vertė – beveik 269 milijonai eurų.
„Teleloto“ 25-ojo gimtadienio šventė vyks balandžio 18-ąją. Gimtadienio proga loterijos žaidėjai jau dabar gali mėgautis didesniais, dažnesniais loterijos laimėjimais, padvigubėjusia pradine Aukso puodo suma – nuo šiol jis auga nuo 400 000 Eur. Šventinį sekmadienį žaidėjams atiteks ir 500 daiktinių prizų, skirtų namams ir laisvalaikiui bei 5 „BMW“ automobiliai.
„Sveikinu visus „Teleloto“ žaidėjus, kurie jau 25-erius metus laimėjimais mėgaujasi patys, įgyvendina drąsiausias savo svajones ir padeda olimpiečiams įgyvendinti savąsias. Primenu, kad dalis nuo kiekvieno „Teleloto“ bilieto kainos atitenka Lietuvos olimpiniam judėjimui.
Linkiu, kad kiekvieni „Teleloto“ metai atneštų vis daugiau ir didesnių laimėjimų. Nepamirškite bandyti savo sėkmę, nes laimėjimo džiaugsmas jus lydės ir įkvėps dar ilgai“, – linki A. Muraška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą