Miestelio gyventoja nustėro pamačiusi gautą sąskaitą už šildymą: tokių kainų nėra net didmiesčiuose

Jolantai kilo klausimas – kiek teks mokėti, jei paspaus šaltis ir oro temperatūra nukris, pavyzdžiui, iki 15 laipsnių šalčio? Šilumą tiekianti įmonė pateikė paaiškinimą, kodėl gyventoją pasiekė tokio dydžio sąskaita.

Stebisi, kodėl taip brangu

Kaip matoma iš pateiktų paskutinių trijų mėnesių sąskaitų, už 70 kv. metrų butą 2024 m. lapkritį ji sumokėjo 90 eurų, už gruodį 156 eurus, o šių metų sausio sąskaita jau siekė ir 220 eurų.

„Gyvename name, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro senyvo amžiaus gyventojai ir už šildymą jie gauna kompensacijas, nejaugi mes likę gyventojai su šeimomis, kurie kompensacijų už šildymą negauname turime mokėti tokius didelius pinigus?“ – kėlė klausimą Jolanta.

Pati moteris šiuo metu dirba užsienyje ir moka sąskaitas būdama ten, kol Salantuose esančiame bute gyvena dukra, o kai grįžta, jos gyvena kartu. Tačiau, pamačiusi tokias sąskaitas, moteris jau pradėjo svarstyti, ar tikrai pajėgtų dirbdama mažame miestelyje susimokėti visus mokesčius.

„Ar teisingai suprantu, kad mes privalome kompensuoti šildymo tinklams už tai, kad gyvename mažuose miesteliuose? Iš kokių lėšų turime mokėti tokio dydžio sumas už šildymą kai minimalus atlyginimas nesiekia net 1000 eurų? Tokių kainų nėra net didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – stebėjosi Jolanta.

Be to, jai nepriklauso ir šildymo kompensacija, todėl visa našta gula tik ant jos pečių. O kas bus paspaudus šalčiams? Moteris prisimena, kad pernai, kai laikėsi minusinė temperatūra, taip pat sulaukdavo kelis šimtus eurų siekiančios sąskaitos. 

Tačiau šiemet, kaip tikino gyventoja, Kretingos rajone tokių šalčių nebuvo.

„Aš negaliu pykti, bet galvoju, kad tai gali būti susiję su Salantų katiline, nes ją vasarą renovavo. Aš negaliu pakomentuoti, kaip tai įvyko, bet ta sąskaita yra kosminė“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad bijo sulaukti 15 laipsnių šalčio – negi reikės mokėti 400 eurų.

„Aš pasidomėjau, kad Klaipėdoje tokių kainų nėra“, – pasakojo rajono gyventoja. Kaip ji sako, gerai tai, kad namuose turi vandens šildytuvą, todėl bent jau nereikia mokėti už karštą vandenį.

Bute dar ir per karšta

Jolanta kėlė klausimą, kodėl bute yra per karšta. Mat dėl to didžioji dalis gyventojų dienos metu atsidaro langus ir taip šilumą išleidžia į aplinką. Tačiau daliai gyventojų bute yra per šalta, todėl jie prašo, kad temperatūra būtų padidinta.

„Paskambinusi į šildymo tinklus išsiaiškinti situacijos, buvo pasakyta, kad dėl mažos paklausos atitinkama ir kaina. 

Paprašius sumažinti šilumą, buvo liepta atsiklausti kaimynų, bet prieš tai atsiliepęs konsultantas teigė, jog iki šiol sulaukė prašymų tik padidinti šilumą daugiabutyje, ką iki šiol ir darė, bet manęs konkrečiai dėl to atsiklausta nebuvo“, – patirtimi pasidalijo ji.

Energetiko eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, problemos dėl skirtingos oro temperatūros tame pačiame daugiabutyje vis dar egzistuoja. 

Jei šildymo sistema tvarkinga, tiekiama šiluma visiems gyventojams yra daugmaž vienodos temperatūros, tačiau jei sistema netvarkinga, vadinamosios grandinės pradžioje gali būti 24 laipsniai šilumos, o pabaigoje – 16 laipsnių.

Šildymas
Dėl šios situacijos gyventoja kreipėsi ir į UAB „Kretingos šilumos tinklus“, kurie paaiškino, kad didesnė suma yra dėl to, jog taip veikia paklausa ir šiluma tiekiama į mažesnį miestelį, kuriame nėra daug vartotojų.

Įmonė pateikė paaiškinimą

„Delfi“ perduotame komentare įmonė atkreipė dėmesį, kad sąskaita už šilumos energiją susideda iš šilumos energijos kainos, pastato ir jo šildymo, karšto vandens sistemų būklės, meteorologinių sąlygų ir temperatūros patalpose. Kaip primenama, šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metodiką.

UAB „Kretingos šilumos tinklų“ paskaičiuota šilumos energijos kaina taikoma visame Kretingos rajone ir tiek Kretingoje, tiek Salantuose yra vienoda, pabrėžė atstovai.

„Taip pat būtina paminėti, kad nuo 2024–05–01 panaikintas „nulinis“ PVM tarifas šilumos energijai, šiuo metu yra taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Atkreipiame dėmesį, kad asmens minimoje sąskaitoje yra nurodyta ne tik suma už šildymą gruodžio mėnesį, bet ir nurodyta suma už sistemų priežiūrą bei papildomus remonto darbus (pakeistas sugedęs šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys)“, – paaiškino įmonė.

„Kretingos šilumos tinklai“ eksploatuoja 24 katilines ir daugiau kaip 20 km šilumos tiekimo tinklų Kretingos rajone, investuoja į gamybos įrangą ir tinklus.

Daugiabutyje, kuriame gyvena Jolanta, šiluma tiekiama iš pernai pilnai rekonstruotos katilinės.

„Dėl efektyvesnės katilinės įrangos ir valdymo – veikia be nuolatinio aptarnaujančio personalo, naudoja mažiau biokuro šilumos energijai gaminti – tai leidžia mažinti šilumos gamybos kaštus. <...>

Kita medalio pusė yra kliento pastato ir šildymo bei karšto vandens sistemų būklė. Šiuo atveju turime senos statybos daugiabutį, kuris nerenovuotas, neturintis automatinio valdymo nei butuose, nei šilumos punkte ir šilumos energija pastate naudojama neefektyviai.

Renovavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas galima pasiekti 15–30 proc. sutaupymą, o pastato apšiltinimas leistų sutaupyti dar 30–50 proc. šilumos energijos. Taip pat klientas turėtų galimybę nustatyti patalpos temperatūrą pagal savo poreikį“, – rašoma pateiktame atsakyme.

Bendrovė portalą „Delfi“ informavo, kad artimiausiu metu nuvyks į Jolantos daugiabutį ir įvertins esamą situaciją ir sprendimo būdus.

„Kretingos šilumos tinklų“ technikos vadovas Tomas Liaučys pridūrė, kad pastatas, kuriame gyvena moteris, yra senos statybos, nerenovuotas, o šilumos punktas valdomas „rankiniu būdu“.

Tačiau, kaip teigė jis, gyventoju kartu su pastato administratoriumi ir sistemų prižiūrėtoju sprendžia apie atnaujinimo galimybes ir poreikį.

„Kadangi mūsų bendrovė prižiūri šio namo šildymo ir karšto vandens sistemas mes visada atsižvelgiame į gyventojų pastabas ir pageidavimus. Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamosiose patalpose ribinės vertės yra 18–22 laipsnių Celsijaus temperatūra“, – dėstė T. Liaučys.

Paaiškino, nuo ko priklauso kaina

„Delfi“ kalbinto energetikos eksperto aiškinimu, šildymo sąskaitos regionuose ir didmiesčiuose skiriasi keliais kartais dėl kelių priežasčių, viena jų – maža paklausa.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad dideliame mieste veikia masto ekonomika: kuo daugiau žmonių, kuo daugiau sunaudojama šilumos, tuo yra pigiau“, – „Delfi“ dėstė pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad pagamintos šilumos kaštai yra dalinami iš vartotojų skaičiaus, todėl ir susidaro didesnės sąskaitos.

Jis primena, kad dabar kiekviena savivaldybė yra lyg atskira rinka ir turi atskirą. Tiesa, Panevėžio regionas yra išskirtinis – AB „Panevėžio energija“, tiekianti šilumą Panevėžiui, energiją tokiomis pat kainomis tiekia ir Kupiškiui ir Rokiškiui.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į Vilniaus rajoną. Pavyzdžiui, Nemenčinėje šiluma gaminama iš dujų, o energijos kaina aukštesnė. Nors dauguma įmonių, kaip teigė ekspertas, jau yra perėjusių prie biokuro, dalis vis dar kūrena dujomis.

Ar gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų, iš dalies priklauso ir nuo to, ar daugiabutis yra aukštesnės energinės klasės arba yra renovuotas, pakeisti vamzdynai, atnaujintos sistemos.

„Mes visi suprantame ir jau dvidešimt metų kalbame, kad reikia renovuoti daugiabučius, bet atsiranda visokių kliūčių. Viena iš tų kliūčių, kad atsiranda nenorinčių tame pačiame daugiabutyje, o tada nieko nepadarysi, nors ir yra įrankis žmonėms, kurie negali susimokėti – jiems daroma nemokamai“, – pabrėžė V. Jankauskas, pridurdamas, kad jau yra atliekamos ir kvartalinės renovacijos.

Tarp didžiausių ir tarp mažiausių miestų šilumos kainų skirtumas – 1,9 karto.

Lietuvos energetikos agentūra

Lietuvos energetikos agentūros duomenis (LEA) šilumos kainos sausį, palyginti su gruodžiu, labiausiai augo Panevėžyje, kuriame kaina padidėjo 12 proc., o kainos labiausiai sumažėjo Šakiuose – 18 proc.

Tarp didžiausių ir tarp mažiausių miestų šilumos kainų skirtumas – 1,9 karto.

LEA duomenimis, mažiausia šilumos energijos kaina sausį yra Utenoje (5,9 ct/kWh), Akmenėje (6,19 ct/kWh), Mažeikiuose (6,38 ct/kWh), Šilutėje (6,47 ct/kWh) ir Tauragėje (6,78 ct/kWh).

Brangiausiai šilumos energija sausį kainuoja Lazdijuose (11,35 ct/kWh), Kauno rajone (11,34 ct/kWh), Biržuose (11,33 ct/kWh), Vilniaus rajone (11,02 ct/kWh) ir Kelmėje (11,01 ct/kWh).

„Kretingos šilumos tinklų“ šilumos energijos kainos ct/kWh be PVM štai tokios: 2023 m. lapkritis – 9,65 ct/kWh; 2023 m. gruodis – 9,73 ct/kWh; 2024 m. lapkritis – 9,62 ct/kWh; 2024 m. gruodis – 9,58 ct/kWh.