Milijardai paukščių skrenda be žemėlapių – ir jų navigacijos sistema yra geresnė už mūsų

(1)

Kiekvienais metais milijardai paukščių leidžiasi į ilgus skrydžius. Kai kurie iš jų įveikia tokius atstumus, kad jų pakaktų kelionei į Mėnulį ir atgal – ir visa tai be navigacijos prietaisų.

Kaip paukščiai randa kelią danguje

Navigacijai paukščiai naudoja regėjimą, uoslę ir šviesuliais. Jie įsimena upes, kalnus ir kitus didelius orientyrus. Jūrinės rūšys ypač pasikliauja kvapais. Dieną paukščiai naudoja saulės padėtį, o naktį – žvaigždes.

Kai saulė pasislėpia

Esant debesuotam orui, paukščiai įjungia „įmontuotą kompasą“ – jie jaučia Žemės magnetinius laukus. Šis mechanizmas vadinamas magnetorecepcija. Mokslininkai mano, kad už tai atsakinga speciali molekulė – kriptokromas, esanti akyse.

Yra ir kitų hipotezių: galbūt kai kurių rūšių paukščiai turi receptorius snapuose, kurie sąveikauja su magnetito dalelėmis.

Kas kol kas lieka mįslė

Nors žinome, kad paukščiai jaučia magnetinius laukus, tiksli šio pojūčio veikimo principas kol kas lieka ne visiškai aiškus. Bet aišku viena – gamta paukščiams suteikė beveik antgamtinę gebą, leidžiančią nenukrypti nuo kurso.

Patikslinimai

Paukščių migracija – paukščių judėjimas ar persikėlimas, susijęs su ekologinių ar maitinimosi sąlygų pasikeitimu arba reprodukcijos ypatumais, iš lizdų teritorijos į žiemojimo teritoriją ir atgal.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder