Nepaisant to, kad arbatos gamyba prasidėjo Kinijoje ir Indijoje, ji labai greitai tapo populiari visame pasaulyje. Kiekviena tauta stengėsi jai suteikti savito skonio.
Yra daugybė šio gėrimo rūšių ir kiekvienai būdingas vis kitoks skonis bei išvaizda.
Nedaug kas žino, kad visos arbatos gaminamos iš vieno ir to paties augalo lapų.
Skiriasi tik jų apdirbimo technologija. Mokslininkai pradėjo tirti arbatos savybes derindami ją su įvairiais priedais.
Štai ką jie išsiaiškino. Mitų griovimas.
1. Juodoji arbata su cukrumi
Paaiškėjo, kad taip gerti arbatą labai pavojinga.
Nepaisant didelio natūralių antioksidantų – katechinų, mažinančių laisvųjų radikalų poveikį, kiekio, ji skatina onkologinių ligų išsivystymo riziką.
Laisvieji radikalai – tai onkologinius navikus sukeliantys elementai.
Taip pat antioksidantai stabdo diabeto ir širdies bei kraujagyslių nepakankamumo vystymąsi.
2. Juodoji arbata su pienu
Maišant arbatą su pienu, dingsta naudingas katechino poveikis.
Taip nutinka dėl to, kad pieno sudėtyje yra kalcio, kuris neleidžia pasisavinti šios medžiagos. Be to, veikdami kartu katechinas ir kalcis sudaro pavojingus junginius.
3. Juodoji arbata su medumi
Mokslininkai pataria nesaldinti arbatos medumi.
Kadangi medus pasižymi gydančiomis savybėmis, veikiant aukštai temperatūrai, jo naudingosios savybės pavirsta nuodais.
Viena jo sudėtinių medžiagų – fruktozė oksiduojasi ir tampa pavojingu kancerogenu.
Tad medaus mėgėjams geriau jo paskanauti atskirai ir vėliau užgerti arbata, bet jokiais būdais nemaišyti su karštu skysčiu.
4. Juodoji arbata su citrina
Pasirodo, arbatos su medumi nauda – tikrų tikriausias mitas. Citrinoje gausu vitamino C, bet jis, kaip ir medus, neatsparus karščio poveikiui. Patekęs į karštą gėrimą, vitaminas suskyla į paprastus elementus ir praranda naudingąsias savybes.
Išanalizavus pateiktą informaciją peršasi akivaizdi išvada: arbatą geriausia gerti be jokių priedų.
Rašyti komentarą